Psichologinė manipuliacija, taip pat žinoma kaip emocinė manipuliacija, yra prievartos arba įtikinėjimo forma. Tai gali būti susijęs su smegenų plovimu ar patyčiomis ir paprastai yra apgaulingo arba įžeidžiančio pobūdžio. Paprastai jis naudojamas bandant kontroliuoti kitų elgesį. Ji paprastai naudoja įvairias prievartos formas, pavyzdžiui, emocinį šantažą, kad priverstų kitus daryti tai, ko jie galbūt nenori daryti.
Žmonės, kurie praktikuoja tokį elgesį, paprastai naudoja patyčių, smegenų plovimo ar proto kontrolės taktiką, kad paskatintų kitus padaryti ką nors už juos. Manipuliuojantiems žmonėms gali trūkti tinkamo jautrumo ir rūpinimosi kitais, arba jie gali manyti, kad manipuliavimas kitais yra geriausias būdas gauti tai, ko jie nori. Manipuliuojantys žmonės gali bijoti užmegzti sveikus santykius arba bijoti būti nepriimti. Manipuliuojantis elgesys dažnai kyla iš nesugebėjimo prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą, problemas ir elgesį. Psichologinės manipuliacijos taktikos dažnai naudojamos bandant tą atsakomybę primesti kitiems.
Dauguma manipuliatorių naudoja tą pačią proto valdymo taktiką, kad darytų įtaką kitiems. Emocinis šantažas laikomas viena iš tokių taktikos, kai psichologinis manipuliatorius siekia įkvėpti manipuliuojamam asmeniui kaltės jausmą ar užuojautą. Kaltė ir užuojauta laikomos dviem stipriausiomis žmogaus emocijomis ir gali paskatinti daugumą žmonių imtis veiksmų. Manipuliuojantys žmonės dažnai tuo naudojasi, naudodamiesi kaltės jausmu ar užuojauta, kad priverstų kitus padėti arba bendradarbiauti su jais. Jie dažnai gali sukelti kaltės ar užuojautos laipsnį, kuris yra labai neproporcingas esamai situacijai.
Kita manipuliavimo taktika yra piktnaudžiavimo forma, žinoma kaip pamišimas. Beprotybės kūrimu paprastai siekiama paskatinti manipuliuojamo asmens nepasitikėjimą savimi iki tokio lygio, kai kai kurios aukos iš tikrųjų gali jaustis taip, lyg išprotėtų. Beprotiško elgesio taktika gali apimti pasyvų-agresyvų elgesį. Manipuliuojantis asmuo gali išreikšti pritarimą ar palaikymą žodžiu, duodamas prieštaringus neverbalinius ženklus. Tie, kurie naudojasi psichologinėmis manipuliacijomis, gali net aktyviai bandyti pakenkti tam tikram elgesiui, atvirai teigdami, kad juos palaiko ar pritaria. Susidūrę su savo elgesiu, jie gali panaudoti apgaulę, racionalizavimą, pateisinimą ir netgi tiesioginį bet kokių blogų ketinimų neigimą.
Asmenys, praktikuojantys psichologines manipuliacijas, dažnai gali visiškai nepripažinti kitų poreikių ir paprastai praranda gebėjimą atsižvelgti į kitų poreikius ar juos patenkinti. Jiems gali būti sunku užmegzti ilgalaikius santykius ir draugystę, nes kitiems gali būti sunku jais pasitikėti. Aukoms gali būti sunku išlaikyti emocinį ryšį su manipuliuojančiu asmeniu, kuris dažnai gali sudaryti įspūdį, kad savo problemas, poreikius ir patirtį iškelia aukščiau kitų.