Psichologinė prievarta prieš vaikus – tai psichinė ar emocinė prievarta prieš vaiką. Tokio pobūdžio smurtu smurtautojas nemuša ir kitaip fiziškai nežaloja savo vaiko aukos. Vietoj to jis vartoja žodžius, gąsdina, manipuliuoja ir slepia dalykus, kurių vaikui reikia arba jis nori jį skriausti. Tiesą sakant, net tokie veiksmai kaip meilės sulaikymas vaikui ir jo izoliavimas nuo jį mylinčių gali būti laikomi prievarta prieš vaikus. Deja, psichologinę prievartą prieš vaikus aptikti dažnai yra daug sunkiau nei fizinę prievartą, tačiau daugelis psichikos sveikatos ekspertų sutinka, kad tai taip pat randai.
Kai vaikas patiria psichologinę prievartą, jis neturės fizinių randų, tačiau tai nereiškia, kad prievarta jam nedaro žalos. Kai vaikas patiria psichologinę prievartą, jis nukenčia emociškai ar psichiškai. Kai kuriais atvejais prievarta gali netgi pakenkti jo socialiniam vystymuisi. Neturėdamas fizinių įrodymų, vaikas dažnai yra gana ilgą laiką prie smurtautojo malonės, kol kas nors pastebi ir praneša valdžios institucijoms. Tiesą sakant, daugelis atvejų niekada neatrandami, o kai kurie vaikai visą savo vaikystę kenčia nuo tokio pobūdžio prievartos.
Egzistuoja daugybė psichologinės prievartos prieš vaikus rūšių, įskaitant žodinį smurtą, pvz., menkinimą ir pravardžiavimą; bauginimas; ir izoliacija. Patyčios ar grasinimai, taip pat vaiko atstūmimas ir gėdinimas dažnai yra tokio pobūdžio prievartos dalis. Taip pat meilės sulaikymas gali būti įžeidžiantis. Kai kurie smurtautojai net ignoruoja arba atsisako bendrauti su vaiku, kaip būdą jį skriausti. Be to, tokio pobūdžio prievarta prieš vaikus apima vaiko skatinimą dalyvauti nusikalstamoje veikloje, vartoti narkotikus arba atlikti veiksmus, kurie laikomi savęs naikinimu.
Kadangi fizinių požymių, rodančių psichologinį smurtą prieš vaikus, nėra, susirūpinę artimieji, psichikos sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai ir teisinės institucijos ieško kitų būdų, kaip atpažinti aukas. Kai kurie simptomai, galintys rodyti tokią problemą, yra pernelyg agresyvūs arba neįprastai pasyvūs. Vaikai, kurie atrodo per daug trokštantys įtikti kitiems arba elgiasi labiau kaip suaugę nei vaikai, gali nukentėti nuo psichologinės ar kitokio pobūdžio prievartos prieš vaikus. Kai kurios tokio prievartos aukos taip pat elgiasi taip, lyg būtų daug jaunesnės nei yra iš tikrųjų arba atrodo per daug reiklios. Be to, kai kurie gali atrodyti užsisklendę arba vėluoti savo fizinį, protinį ir emocinį vystymąsi – net bandymai nusižudyti gali rodyti psichologinį vaikų išnaudojimą.