Psichologinė trauma sukelia emocinį sužalojimą protui dėl trauminio įvykio, kuris gali įvykti per vieną akimirką arba per ilgą laiką. Tai gali sukelti potrauminį streso sutrikimą (PTSD), kuris pablogina gebėjimą susidoroti su stresu. Psichologinės traumos gydomos psichoterapija arba pokalbių terapija, o kartais ir vaistais.
Psichologiškai traumuojantis įvykis yra toks, kuris užgožia žmogaus gebėjimą emociškai jį valdyti, todėl žmogus dažnai jaučiasi itin nesaugus, išduotas ar nusivylęs. Dažni pavyzdžiai yra bet kokio pobūdžio piktnaudžiavimas, smurtas šeimoje arba mylimo žmogaus piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, kovinė patirtis, stichinės nelaimės, nelaimingi atsitikimai ar skubios medicinos pagalbos, mylimo žmogaus mirtis ir ilgalaikis skurdas. Ar koks nors įvykis sukelia psichologinę traumą, iš dalies priklauso nuo jį patyrusio žmogaus. Tai, ką vienas žmogus patiria kaip traumuojančią, kitam gali būti ne toks.
Psichologinės traumos simptomai taip pat skiriasi tarp sergančiųjų. Kai kurie galimi simptomai yra pakartotinis įvykio išgyvenimas savo mintyse ir kūne, kartais per prisiminimus ar košmarus, slopinančius įvykio prisiminimus, stiprų pyktį ar liūdesį, emocinį atsiribojimą arba sumažėjusį afektą, žemą savigarbą, nemigą ir panikos priepuolius. Simptomus gali išprovokuoti trigeriai, kurie kenčiančiam asmeniui primena apie trauminį įvykį, net jei nesąmoningai. Simptomai rodo, kad pacientui nuolat sunku susidoroti su trauma. Sergantieji gali kreiptis į narkotikus ar alkoholį, kad nuslopintų emocijas, susijusias su traumuojančiu įvykiu, ir dažnai jiems sunku kasdien susidoroti su emocijomis arba jas kontroliuoti.
Psichoterapeutai išskiria tris psichologinės traumos įveikos būdus: pasyvų, reaktyvų ir proaktyvų. Aktyvus atsakas – tai bandymas susidurti su traumos šaltiniu ir jį ištaisyti, siekiant sumažinti psichologinę žalą. Reaktyvioji reakcija atsiranda po trauminio įvykio ir susideda iš bandymo sumažinti arba ištaisyti atsiradusią žalą. Pasyvus atsakas reiškia bandymą ignoruoti traumos šaltinį arba sumažinti emocinį atsaką į jį. Reaktyvus atsakas labiau nei proaktyvus gali patirti psichologinę traumą, o pasyvus atsakas turi didžiausią tikimybę sukelti ilgalaikį trauminį poveikį.
Nors trys skirtingi psichologinės traumos įveikimo būdai yra natūrali reakcija, pacientas, linkęs reaguoti reaktyviai arba pasyviai, gali aktyviau spręsti galimus streso veiksnius. Pacientai taip pat gali dirbti, kad išsigydytų psichologinę traumą, sąmoningai pakartotinai apsilankydami trauminiame įvykyje saugioje aplinkoje, pavyzdžiui, su terapeutu. Tai gali būti tiesiog kalbėjimas apie įvykį, vaidmenų žaidimas arba proto ir kūno terapijos, tokios kaip akių judesių jautrumo mažinimas ir perdirbimas (EMDR), somatinis išgyvenimas arba sensomotorinė psichoterapija.