Psichologinis įvertinimas paprastai yra priemonė įvertinti asmens psichologinę ar emocinę būseną. Šie testai gali būti naudojami siekiant padėti išsiaiškinti emocinių problemų šaknis arba diagnozuoti psichikos sutrikimus, jei kyla abejonių dėl asmens emocinės ar psichinės sveikatos. Psichologinis įvertinimas dažnai reikalingas tais atvejais, kai manoma, kad labai svarbu nustatyti asmens psichinę ar emocinę sveikatą ir stabilumą, pavyzdžiui, teisminio proceso, vaiko globos bylos nagrinėjimo ar paraiškų teikimo į darbą metu. Jie taip pat dažnai naudojami akademinėje aplinkoje, siekiant nustatyti mokymosi sutrikimus. Šiuos vertinimus paprastai turėtų atlikti tik kvalifikuotas psichologas ir jie gali apimti daugybę procedūrų, įskaitant intelekto testus, savęs vertinimo testus, stebėjimo laikotarpius ir testuojamo asmens apklausas akis į akį.
Intelekto testai ir akademinių įgūdžių testai dažnai gali būti psichologinio vertinimo dalis, ypač skirta nustatyti studento akademinės sėkmės kliūtis. Profesionalai, atliekantys tokio tipo psichologinius vertinimus, dažnai klausia paties mokinio indėlio į jo elgesį ir gali stebėti mokinį klasėje ir kitose aplinkose, kad surastų užuominų, galinčių rodyti mokymosi negalią ar psichikos sutrikimą, pvz., ADD / ADHD. Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, skirti nustatyti įvairių mokymosi sutrikimų ar psichikos sutrikimų simptomus.
Tiems, kurie patiria psichikos neramumus ar emocinius sutrikimus, psichologinis įvertinimas gali padėti nustatyti bet kokius psichikos sutrikimus, galinčius sukelti neigiamus jausmus ir mintis. Tokio tipo vertinimai dažnai apima asmeninius pokalbius ir testus, skirtus išsiaiškinti asmens charakterio bruožus, įsitikinimus ir pasaulėžiūrą bei bendrąsias asmenybės savybes. Savęs vertinimo testai dažnai atliekami paaugliams ir suaugusiems, nes šie asmenys paprastai yra pakankamai suaugę, kad suvoktų savo elgesį ir galėtų išreikšti savo elgesį. Jaunesni vaikai dažniau vertinami pagal specialiai sukurtus intelekto ir kitus veiklos testus. Jie gali išreikšti save neverbaliniais būdais, todėl stebėjimas ir interviu akis į akį gali padėti patirties psichologui geriau suprasti tiriamojo psichinę būseną.
Daugelis žmonių, kuriems atliekami psichologiniai vertinimai, nėra nerimauti ar neturi akademinių problemų, tačiau dėl tam tikrų priežasčių turi įrodyti savo psichikos ir emocinį tvirtumą. Tarp šių grupių gali būti tėvai, siekiantys globoti vaikus skyrybų bylose arba pretenduojantys į tam tikrą darbą. Žmonėms, patyrusiems smegenų pažeidimą, gali būti naudinga atlikti išsamų psichinį įvertinimą, kuris gali padėti gydytojams suprasti trūkumo mastą. Policija ir teismai dažnai naudoja šiuos vertinimus teisinėje aplinkoje, paprastai norėdami nustatyti, ar kaltinamieji yra tinkami stoti prieš teismą, ar psichinės problemos galėjo turėti įtakos nusikaltimui.