Psichologinis sutrikimas yra psichikos būklė, trukdanti paciento gebėjimui atlikti kasdienio gyvenimo užduotis, tokias kaip darbas ir asmens priežiūra. Sunkaus sutrikimo atvejai pagal įstatymą gali būti kvalifikuojami kaip negalios, suteikiantys pacientui teisę į apgyvendinimą ir pagalbos paslaugas, atitinkančias poreikį. Tai taip pat suteikia tam tikrą teisinę apsaugą nuo diskriminacijos mokykloje ar darbe. Psichikos sveikatos specialistai gali įvertinti žmones, turinčius įtariamų psichologinių sutrikimų, kad nustatytų jų pobūdį ir sunkumą.
Kai kurie būklių, galinčių sukelti sutrikimą, pavyzdžiai yra klinikinė depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas ir nerimas. Kitos psichikos sveikatos būklės taip pat gali sukelti psichologinį sutrikimą. Gali būti, kad sutrikimą galima valdyti vaistais, terapija ir kitomis priemonėmis. Tai gali pagerinti paciento gebėjimą veikti ir sumažinti sutrikimo sunkumą. Gali prireikti nuolatinio gydymo per visą paciento gyvenimą, kad būtų sprendžiami asmens psichinės sveikatos būklės pokyčiai, kurie gali atsirasti dėl aplinkos veiksnių, vaistų tolerancijos ir kitų problemų.
Kasdienio gyvenimo užduotys gali būti suskirstytos į keletą kategorijų. Savęs priežiūra yra vienas iš jų. Psichologinių sutrikimų turintys pacientai gali turėti problemų dėl asmeninės higienos, pavyzdžiui, apsirengimo ir maudymosi, taip pat dėl būtinų dalykų, tokių kaip valgymas, namų valymas ir pan. Kitiems pacientams gali kilti sunkumų darbe ar mokykloje. Jie gali nesugebėti išlaikyti darbų ar sėkmingai atlikti mokyklos užduočių.
Psichologinių sutrikimų turintys pacientai taip pat gali turėti socialinių problemų. Galimybė bendrauti su žmonėmis, susirasti draugų ir aiškiai bendrauti gali būti ribota pacientams, kuriems nustatyta kai kurių diagnozių. Pavyzdžiui, depresija gali padidinti apatijos jausmą ir apsunkinti paciento bendravimą ir draugystę. Šizofrenija gali sukelti kliedesius ir haliucinacijas, kurios trukdo bendrauti, įtikindamos pacientą, kad draugai iš tikrųjų yra priešai.
Psichikos sveikatos įvertinimas gali nustatyti psichologinio sutrikimo požymius ir leisti slaugos teikėjui priskirti pacientui balą. Žmonės, turintys nedaug socialinių, asmeninių ar darbo problemų, gali gauti žemus balus. Didėjant problemų intensyvumui, balas gali padidėti, o tai rodo, kad pacientui reikia daugiau gydymo ir paramos.
Tinkamos patalpos gali priklausyti nuo aplinkos ir konkrečių sąlygų. Pavyzdžiui, pagalbininkas gali padėti psichologinių sutrikimų turinčiam pacientui, kuris turi problemų dėl savęs priežiūros. Studentui, turinčiam panašių problemų, gali prireikti daugiau laiko užduotims atlikti, o darbuotojui gali prireikti ramios darbo vietos, kad būtų kuo mažiau dėmesio.