Kas yra psichomotorinis sujaudinimas?

Kartais, kai psichikos sutrikimas yra didelis, kaip gali pasireikšti esant dideliam nerimui, depresijai ar manijai, žmogus reaguoja su būkle, vadinama psichomotoriniu susijaudinimu. Tai gali būti įvairių formų, tačiau dažnai tai nesunku pastebėti. Asmuo gali nuolat kartoti nenaudingą veiklą: laužyti rankas, bakstelėti kojomis, kratyti kojas, nuolat vaikščioti po kambarį arba vėl ir vėl pradėti ir nutraukti bet kokią veiklą. Atrodo, kad šie judesiai yra bandymas įveikti pagrindinį emocinį kančią, tačiau jie nepadeda, o tai gali tik sustiprinti susijaudinimą.

Viena iš būklių, dažniausiai susijusių su šiais judesiais, yra depresijos forma, vadinama susijaudinusia depresija. Pagrindinis šios būklės požymis gali būti nesugebėjimas nustoti judinti tam tikros kūno dalies, nors susiję ypatumai yra tai, kad žmogų gali kamuoti pasikartojančios ir įkyrios mintys. Panašiai daugelis mano, kad bipolinio sutrikimo hipomanijos ar manijos fazėje gali pasireikšti psichomotorinis sujaudinimas.

Kai kurie vaistai gali prisidėti prie šios būklės. Daugelis vaistų, įskaitant daugelį naujesnių netipinių antipsichozinių vaistų, gali sukelti akatiziją arba vidinį neramumą kaip simptomą. Tai nėra šuolis, kai vidinis tampa išoriniu, ir žmogus tai parodo per daugybę fizinių išraiškų. Tai gali pasirodyti ne tik sunkiai pakeliama, bet ir žalinga žmogui, kuris, pavyzdžiui, gali pakartotinai subraižyti odą, kol ji nukraujuoja. Hipomanijos ar manijos atsakas į netinkamus vaistus taip pat gali sukelti tokį susijaudinimą ir yra rimtas argumentas atlikti bipolinį patikrinimą asmenims, kurie laikomi depresija.

Kita žmonių grupė, kuri gali kentėti nuo psichomotorinio susijaudinimo, yra įvairių demencijos ar delyro stadijų žmonės. Tiesą sakant, apskritai šis simptomas yra daug dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms ir kelia didesnę riziką tiems, kurie turi riboto judėjimo problemų arba nesugeba suprasti bet kokių veiksmų rizikos. Turi būti įdiegtos specialios apsaugos priemonės, kurios padėtų tiems, kurie turi tokią būklę ir negali atpažinti sau kylančio pavojaus.

Yra keletas gydymo būdų, kurie gali būti pasiūlyti šiam simptomui pašalinti. Sergant depresija, nerimu ar nuotaikos sutrikimais, tinkami vaistai nuo pagrindinės būklės gali labai sumažinti simptomus arba juos visiškai pašalinti. Padėti vyresnio amžiaus žmogui yra daug sudėtingiau.

Daugelis rekomenduojamų vaistų šiai ligai gydyti priskiriami antipsichozinių vaistų klasei, ir neseniai buvo nustatyta, kad daugelis jų labai padidina vyresnio amžiaus žmonių mirties riziką. Galima išbandyti kitus vaistus, kurie nekelia šios rizikos, tačiau kartu gali būti derinamas ir nemedikamentinis gydymas. Pasireiškus tokiai susijaudinimo formai, siūloma atlikti išsamų fizinės sveikatos, fizinių poreikių ir emocinės sveikatos bei poreikių įvertinimą, be to, tai gali būti naudinga norint sumažinti nerimą.