Psichosocialinis gydymas – tai terapijos rūšis, kuri taikoma pacientams, turintiems psichikos sutrikimų, trukdančių vystytis ir būti naudojamiems tinkamiems socialiniams įgūdžiams. Tai įprastas šizofrenijos gydymas. Psichosocialinis gydymas yra naudingesnis pacientams, kai sutrikimo simptomai yra minimalūs arba kontroliuojami vaistais. Įprasti psichosocialinio gydymo tipai apima kognityvinę elgesio, ekspozicijos ir tarpasmeninę terapiją. Dialektinė elgesio terapija ir psichoedukacija taip pat yra dažnas pasirinkimas.
Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra viena dažniausių psichosocialinio gydymo būdų. CBT padeda pacientams, turintiems psichikos sutrikimų, išmokti keisti elgesio ir minčių modelius iš neigiamų į teigiamus. Keičiant neigiamus aspektus, asmeniniai ir socialiniai atsakymai tampa tinkamesni. Šis gydymas gali būti naudingas esant šizofrenijai, taip pat bipoliniams ir manijos sutrikimams. Tai taip pat naudinga, kai sėkmingai valdomi sutrikimų simptomai.
Kitas psichosocialinio gydymo būdas yra ekspozicijos terapija. Ši terapija dažnai pasirenkama esant sutrikimams, susijusiems su stresu ar trauma, pvz., potrauminio streso sutrikimu (PTSD). Terapeutas atkuria sutrikimo priežastis. Kai pacientas nustato trigerius ir juos priima, terapeutas gali pradėti mokyti pacientą, kaip juos įveikti. Po pakartotinių seansų pacientas gali veiksmingai kovoti su bet kokiu trigerių poveikiu.
Tarpasmeninis psichosocialinis gydymas skirtas padėti žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų, kurie tiesiogiai veikia tarpasmeninius įgūdžius. Šie įgūdžiai būtini norint bendrauti su kitais žmonėmis. Pacientai išmoksta spręsti socializacijos, saviizoliacijos ir žmonių supratimo problemas. Žmonės, kenčiantys nuo nerimo sutrikimo ir depresijos, yra idealūs kandidatai, ypač kai šios sąlygos tiesiogiai veikia kasdienį gyvenimą.
Psichosocialinis gydymas taip pat gali būti dialektinio elgesio terapijos (DBT) forma. DBT derina psichoterapiją ir elgesio terapiją. Jis naudojamas esant psichikos sutrikimams, sukeliantiems destruktyvų paciento ar kitų asmenų elgesį. Pacientas dirba individualiai su terapeutu ir grupėje, kad išmoktų sustabdyti destruktyvų elgesį ir kitaip pažvelgti į gyvenimo patirtį. Individuali terapija dažnai pradedama pirmiausia, siekiant padėti pacientui užmegzti pasitikėjimo kupinus santykius su terapeutu, o grupinės terapijos seansai padeda pacientui susitapatinti su panašią patirtį turinčiais pacientais ir iš jų mokytis.
Psichoedukacija yra psichosocialinio gydymo rūšis, kuri dažnai naudojama kaip kitų terapinių procedūrų dalis. Tai pacientų ugdymo metodas. Ši terapija padeda pacientams ir jų šeimoms sužinoti apie psichikos sutrikimą, simptomus ir kaip elgtis su atsirandančiais simptomais. Tikslas – sumažinti psichikos sutrikimų turinčius žmones supančią painiavą ir stresą bei padėti jiems suprasti, ką jie patiria.