Psichosomatinė medicina yra medicinos klasė, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas smegenų gebėjimui paveikti arba kontroliuoti tam tikrus fizinės sveikatos aspektus. Ši minties mokykla mano, kad žmogaus psichinė būsena, nesusijusi su jokiu smegenų pažeidimu ar psichine liga, turi didelę reikšmę jo bendrai sveikatai ir gerovei. Psichosomatinė medicina gali būti plačiau atpažįstama pagal bendrus teiginius, susijusius su praktika, įskaitant „protas virš materijos“ ir „pasiūlymo galia“. Dažniausiai psichosomatinėje medicinoje naudojamas gydymo planas apima psichoterapiją, dar vadinamą pokalbių terapija arba elgesio terapija.
Nors dauguma gydytojų mano, kad bet kokią sveikatos būklę sukelia liga ar sutrikimas, trauminis sužalojimas ar net paprasta genetika, kiti nesutinka. Gydytojai, užsiimantys psichosomatine medicina, nesiginčija, kad daugumą sveikatos problemų dažniausiai sukelia vienas ar keli iš minėtų veiksnių; tačiau jie taip pat tiki, kad didelę reikšmę gali turėti asmens būsena ir aplinka. Paprastas pavyzdys būtų sėdėjimas prie stalo su draugais ir kalbėjimas apie bėrimą. Tikėtina, kad pokalbiui įsibėgėjus bent vienam ar keliems žmonėms prie stalo ims niežėti vien pagalvojus apie bėrimą.
Pasitikėjimas psichosomatine medicina labiau naudojamas psichologijoje ir psichiatrijoje. Turint teigiamą požiūrį į lūžusią koją, lūžęs kaulas greičiau neužgis. Kita vertus, daugiau emocinių sutrikimų, tokių kaip depresija ir lėtinio nuovargio sindromas, sprendimas gali būti daug veiksmingesnis, jei pacientas nori pasveikti. Jei žmogus leidžia savo protui patikėti, kad jo depresija niekada neišnyks, yra tikimybė, kad taip ir nebus. Jei jis įtikina save, kad tai tik laikina būklė, nuo kurios jis pasveiks, jo galimybės įveikti šią būklę žymiai pagerėja.
Psichosomatinė medicina taip pat vaidina didžiulį vaidmenį, kai ji taikoma sunkesnėms ligoms, tokioms kaip vėžys ar įgytas imunodeficito sindromas (AIDS). Tyrimai parodė, kad pacientai, kovojantys su potencialiai mirtinomis ligomis, gali išlikti darbingi daug ilgesnį laiką, kol nepraranda vilties susidoroti su savo padėtimi. Psichosomatinė medicina parodė, kad vėžiu sergantys pacientai gali pajusti lėtesnį ligos progresavimą ir vėžio augimą, jei jie įtikins, kad vėžį galima įveikti. Ši medicinos sritis taip pat parodė, kad niūresnės perspektyvos pacientai dažnai patiria padidėjusį naviko augimą ir bendrą sveikatos pablogėjimą.