Pupilometras yra prietaisas, matuojantis akių vyzdžių reaktyvumą. Pupilometras gali būti didelis aparatas, prijungtas prie sienos, su kėde, kuri leidžia sėdėti ir atlikti maždaug 10 minučių testą, kad būtų įvertintas mokinio reaktyvumas šviesoje. Rankiniai vyzdometrai dažnai naudojami preliminariai tiriant pacientus, įtariamus apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų arba patyrusiems didelę galvos traumą.
Pupilometras naudojamas įvairiose srityse. Tie, kurie tiriami dėl Parkinsono ligos, reumatoidinio artrito ar vilkligės, gali turėti reikšmingų vyzdžių dydžio ar reaktyvumo skirtumų. Tokiais atvejais mokinių matuoklis gali būti svarbus diagnostikos prietaisas, galintis parodyti tokių ligų požymius. Kitais atvejais mokinių matuoklis gali būti naudojamas akies audinio degeneracijai įvertinti žmonėms, sergantiems sunkiu diabetu.
Pupilometro tyrimai dažnai atliekami tiems, kuriems atliekami fiziniai egzaminai, siekiant tapti ugniagesiais, greitosios pagalbos darbuotojais ar policininkais. Mokinio reakcijos, be abejo, gali reikšti, kad reikia vartoti narkotines medžiagas, ypač kai vyzdys išlieka mažiau reaktyvus ir mažas. Pupilometras taip pat gali rodyti ankstyvus progresuojančių sąnarių ar audinių sutrikimų simptomus, dėl kurių asmuo negalėtų dirbti skubios pagalbos ar teisėsaugos darbuotoju.
Teisėsaugos pareigūnai ir gydytojai dažnai naudoja rankinius pupilometrus, kad įvertintų asmenis, kurie elgiasi taip, lyg būtų apsvaigę. Kadangi žvilgsnis į akis yra neinvazinis, tai gali būti naudinga ir saugi priemonė vertinant asmenį, kuris galėjo vartoti narkotikus. Įtarus narkotinių medžiagų perdozavimą, gydytojai gali įvertinti, ar vyzdžiuose nėra susiaurėjimo požymių, ir atitinkamai gydyti pacientus. Toks mokinio matuoklio naudojimas yra saugesnis nei metodai, kurių metu galimas kontaktas su kūno skysčiais, pvz., atliekant šlapimo ir kraujo tyrimus.
Galbūt vienas iš įdomiausių pupilometro pritaikymų yra jo naudojimas tiriant žmones, turinčius miego sutrikimų. Tie, kurie yra išsekę arba kenčia nuo narkolepsijos, dažnai turi mažus, nereaguojančius vyzdžius tamsoje arba pernelyg reaktyvius vyzdžius. Šie tyrimai vis dar yra pradiniuose etapuose, tačiau gali būti naudingi nustatant, ar miego sutrikimų gydymas yra veiksmingas. Teoriškai tiems, kurie gydomi nuo miego sutrikimų, vyzdžių tyrimų metu pamažu rodytų normalesnes vyzdžių reakcijas. Nepagerėjimas būtų ženklas, kad gydymas buvo neveiksmingas.
Viena iš šios dabartinės programos kritikų yra ta, kad mokinių svyravimai vaizduojami ir interpretuojami, o grafikas gali būti interpretuojamas įvairiais būdais. Dėl to šis naujas tyrimas yra šiek tiek mažiau moksliškai teisingas, nors eksperimentas vis tiek gali būti naudingas sprendžiant miego sutrikimus ateityje.