Purdue pegboard testas yra fizinis testas su laiku, naudojamas rankų miklumui ir smegenų funkcijai įvertinti. Bandomųjų prašoma įsmeigti mažus smeigtukus į skylutes lentoje, naudojant konkrečią ranką ir laikantis tam tikro proceso. Testas gali būti naudojamas kaip mokymosi sutrikimų diagnostikos priemonė, kaip profesinės atkūrimo priemonė po smegenų ar plaštakos pažeidimo arba kaip galimo darbo rodiklis kandidatams, pretenduojantiems į surinkimo pareigas.
Bandymo įrangą sudaro lenta, du puodeliai kaiščių, poveržlių rinkinys ir apykaklių rinkinys. Lentoje yra dvi lygiagrečios skylių linijos, einančios vertikaliai per lentos centrą. Kaiščiai telpa į skylutes, o veržlės – virš kaiščių.
Purdue pegboard testas susideda iš penkių balų. Pirmoje testo dalyje dalyviams suteikiama trisdešimt sekundžių, kad dešinėje skylių stulpelyje būtų kuo daugiau smeigtukų. Smeigtukai gali būti paimti ir dėti tik dešine ranka ir turi būti įkišti į skylutes eilės tvarka, pradedant nuo viršutinės skylės. Antroje bandymo dalyje šis procesas kartojamas kairiąja ranka ir kairiuoju skylių stulpeliu.
Trečiojoje testo dalyje tiriamieji turi dar 30 sekundžių, kad vienu metu įsmeigtų kaiščius į dešinę ir į kairę stulpelius. Jie turi naudoti dešinę ranką dešiniajam stulpeliui ir kaire ranka kairiajam stulpeliui. Jie vis tiek turi prasidėti viršuje ir judėti žemyn. Ketvirtasis testo balas nereikalauja dalyko dalyvavimo, o yra pirmųjų dviejų balų derinys.
Paskutinėje testo dalyje, paprastai vadinamoje surinkimo testu, dalyvis turi paimti smeigtuką ir dešine ranka įkišti į skylę, o tada paimti poveržlę ir uždėti ant kaiščio kaire ranka. Tada jis turi paimti apykaklę ir dešine ranka uždėti ant kaiščio, ant poveržlės, o kaire ranka – ant apykaklės. Tada jis pereina į kitą skylę ir pakartoja procesą. Jis turi 60 sekundžių, kad užbaigtų kuo daugiau surinkimų.
Testą 1948 m. sukūrė mokslų daktaras Josephas Tiffinas. Jis buvo pavadintas Purdue pegboard testu, nes Dr. Tiffin buvo pramonės mokslininkas, dirbantis Purdue universitete. Iš pradžių ji buvo skirta darbdaviams, vertinantiems kandidatus į pramoninio surinkimo darbus. Nors toks naudojimas tęsiasi ir šiandien, buvo sukurta kitų naudojimo būdų.
Fiziniai ir ergoterapeutai dažnai naudoja Purdue pegboard testą, kad reabilituotų pacientus po nelaimingo atsitikimo. Testo kartojimas skatina panaudoti sužalotus raumenis ir taip pat yra progreso rodiklis. Testas atliekamas pagal laiką, todėl terapeutai ir pacientai gali aiškiai, objektyviai ir išmatuojamai įvertinti pažangą.
„Purdue pegboard“ testas taip pat naudojamas vertinant, ar subjektas yra vystymosi ar mokymosi sutrikimų ir smegenų sužalojimo. Testo atlikimas gali parodyti, ar teisingi neurologiniai signalai siunčiami iš paciento smegenų į jo pirštus. Pavyzdžiui, disleksija sergantis asmuo gali instinktyviai panaudoti netinkamą ranką, kad paimtų smeigtuką arba įkišti jį į skylę neteisingoje lentos pusėje.