Purvo ugnikalnis, kartais dar vadinamas gazolio ugnikalniu, yra geologinis darinys, susidaręs spaudžiant dujas ir purvą iš po žemės plutos. Kaip ir magminiai ugnikalniai, purvo ugnikalniai gali būti įvairaus dydžio, o jų išsiveržimų stiprumas taip pat yra gana įvairus. Azerbaidžano tauta garsėja savo purvo ugnikalniais, kurių dauguma išsidėstę virš naftos telkinių, tačiau šių ugnikalnių galima rasti visame pasaulyje.
Magmos arba magmos ugnikalnis išsiveržia su lava, išsilydžiusia uoliena, kuri veržiasi į viršų per Žemės paviršių. Kita vertus, purvo ugnikalniai iš esmės yra tarsi garų angos planetai: jie išsiveržia su slėginėmis dujomis, karštu vandeniu ir įvairiomis nuosėdomis. Daugelyje jų taip pat yra naftos produktų, dėl kurių ugnikalnis gali užsidegti.
Šie ugnikalniai paprastai prasideda kaip maži iškilimai Žemėje, kurie virsta kūgiais. Iškilimas susidaro dėl slėgio padidėjimo po palyginti plastiška uola. Padidėjusio tektoninio aktyvumo sritys yra dažnos purvo ugnikalnių vietos, šie ugnikalniai taip pat gali atsirasti virš naftos telkinių ir vietose, kur vyksta ugnikalnių aktyvumas. Geoterminiai šaltiniai dažnai siejami ir su purvo ugnikalniais, tokiu atveju jie gali išsiveržti perkaitus mineralinio vandens purslais, kurie gali nuplikyti aplinkinius.
Kai kurie purvo ugnikalniai išsiveržia gana švelniais srautais; kelių aukščio kūgis su švelniu purvo lašeliu paprastai nėra labai nuostabus. Kiti išsiveržia sprogstamiau, iššaudami medžiagą į orą. Tai gali būti pavojinga, nes medžiaga gali būti įkaitusi arba iš tikrųjų užsiliepsnojusi ir sugadinti, kad ir kur ji nusileistų. Daugelis purvo ugnikalnių taip pat labai dvokia, nes juose yra įvairių lakiųjų dujų.
Purvo ugnikalnis nėra tas pats, kas purvo puodas, purvo baseinas, kuris burbuliuoja vandeniui ir dujoms kylant per jį. Purvo puodai neišsiveržia ir paprastai nekelia pavojaus saugumui, nors labai karšti arba klampūs purvo puodai gali būti pavojingi į juos įlipusiems žmonėms. Nors purvo puodai kartais naudojami poilsiui, tai nepatartina esant purvo ugnikalniui, nes išsiveržimai nenuspėjami.
Kartais purvo ugnikalnis priverčia evakuotis. Itin sprogūs išsiveržimai ar didelis purvo srautas gali paskatinti pareigūnus nuspręsti, kad kaimyniniai gyventojai turi būti perkelti į saugesnę vietą. Pavyzdžiui, Porongo (Indonezija) gyventojai buvo evakuoti 2008 m., kai nuo 2006 m. išsiveržęs purvo ugnikalnis tapo daug aktyvesnis, užtvindęs kelius ir išsėdęs juodas dulkes aplink apylinkes.