Moksliniuose tyrimuose, apskaitant tiek socialinius, tiek gamtos mokslus, yra du pagrindiniai tyrimo analizės tipai: kokybinė ir kiekybinė. Kokybiniai tyrimai naudojami socialiniuose moksluose, siekiant padėti padaryti išvadas apie temą ir labai remiasi stebėjimu bei išvadomis, o ne bandymu tiesiogiai kiekybiškai įvertinti duomenis. Kita vertus, gamtos moksluose, o kartais ir socialiniuose moksluose, dažniausiai remiamasi kiekybiniais tyrimais, siekiant tiesiogiai išmatuoti tyrimų rezultatus, dažnai priskiriant tikslius matavimus. Tarp šių dviejų kraštutinumų yra pusiau kiekybinė analizė, pagal kurią duomenims priskiriami apytiksliai, o ne tikslūs matavimai. Dažnai naudojama tais atvejais, kai tiesioginis matavimas neįmanomas, tačiau išvados yra nepriimtinos, pusiau kiekybinė analizė turi daug pritaikymų tiek gamtos, tiek socialiniuose moksluose.
Pavyzdžiui, jei gamykla gamina penkis kartus daugiau padangų automobiliams nei sunkvežimiams, naudojama pusiau kiekybinė analizė, o ne analizė, kuri suteikia absoliučią vertę. Vietoj to, absoliuti vertė, apibrėžta kiekybiniais tyrimo metodais, nurodytų tikslų sunkvežimių ir automobilių padangų, pagamintų kiekvieną dieną nuo gamyklos gamybos pradžios, skaičių. Todėl pusiau kiekybinė analizė nėra pagrįsta tikslumu, o apytiksliai koreliuojama. Naudojant tokius analizės metodus, mokslininkai ir mokslininkai gali taikyti kiekybinį įvertinimą, kai naudinga patikima matavimo idėja, nors tikslūs matavimai neįmanomi. Visų pirma, analizė yra naudinga tais atvejais, kai kiekybiniai duomenys gali periodiškai svyruoti.
Istorinis mokslinis tyrimas yra vienas iš tokių pusiau kiekybinės analizės taikymo būdų. Pavyzdžiui, jei meteorologas nori nustatyti konkrečios geografinės vietos vidutinę metinę temperatūrą, jis ar ji rinks temperatūrų įrašus tiek, kiek atskleis įrašyta istorija. Naudodamas šiuos duomenis ir dabartinius temperatūros matavimus, jis arba ji nustatys temperatūrų diapazoną, atspindintį dispersiją per metus. Šiuo metu labiau priimtina naudoti pusiau kiekybinę analizę, o ne bandyti tiksliai įvertinti, nes temperatūra kasmet ir per metus svyruoja dėl įvairių veiksnių.
Genetikai taip pat plačiai naudoja pusiau kiekybinę analizę, nes tikslus DNR priskyrimas dažnai neįmanomas, o sumažės dėl įvairių tikimybių. Pavyzdžiui, kriminalistikoje, kai analizuojamas DNR mėginys, tada lyginamas su kitu DNR mėginiu, rezultatai išreiškiami tikimybės, kad yra arba nėra atitikimo, procentais. Nors ir ne 100 procentų, tokia analizė suteikia beveik tikrumą arba apytikslį vaizdą, kuriuo paprastai galima pasikliauti.