Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra svarbus ekonominis rodiklis, naudojamas visos tautos finansinei būklei įvertinti. Jis apskaičiuojamas sudedant visų prekių ir paslaugų, kurios buvo pagamintos šalyje per metus, finansinę vertę. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų (JAV) BVP 14 m. yra daugiau nei 2011 trilijonų JAV dolerių (USD), nors ši vertė kasmet keičiasi. Pusiausvyros BVP susidaro, kai šalies verslas pagamina tiksliai tiek prekių ir paslaugų, kiek žmonės nori nusipirkti. Ekonomine prasme pusiausvyros BVP gali būti apibrėžtas kaip BVP lygis, kai visuminė paklausa ir visuminė pasiūla yra vienodos.
Visuminė paklausa reiškia bendrą prekių ir paslaugų, kurias žmonės nori ir gali pirkti, kiekį. Pavyzdžiui, JAV visuminė paklausa yra lygi visiems JAV gaminamiems produktams ir paslaugoms, kurias žmonės perka šalies viduje arba tarptautiniu mastu. Grafiškai visuminė paklausa rodoma kaip mažėjimo kreivė, kai paklausa yra didesnė esant žemoms kainoms ir mažesnė, kai kainos yra aukštesnės.
Visuminė pasiūla – tai bendra prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje per vienerius metus, vertė. Jei visi šalies ištekliai bus naudojami maksimaliai efektyviai, bendra pasiūla ir BVP visada bus lygūs. Šie ištekliai apima viską nuo darbo iki įrangos ir gamtos išteklių. Atsižvelgiant į tai, kad tokio tipo efektyvumas yra retas, visuminė pasiūla turi tendenciją didėti, kai kainų lygis didėja. Tai galima grafiškai parodyti kaip pakilimo liniją, kur kaina ir BVP didėja proporcingai vienas kitam.
Grafiškai pusiausvyros BVP galima rasti nustatant tašką, kuriame susikerta visuminės pasiūlos ir paklausos kreivės. Atsižvelgiant į tai, kad šios vertės laikui bėgant keičiasi, keičiant kreives, pusiausvyros BVP taip pat visada keičiasi. Pavyzdžiui, visuminė pasiūla laikui bėgant gali didėti, net jei visi ištekliai jau naudojami maksimaliai efektyviai. Taip atsitinka, kai technologijų pažanga leidžia įmonėms sukurti daugiau produkcijos iš to paties kiekio. Pagal realų pasaulio scenarijus dauguma ekonomikų gali padidinti bendrą pasiūlą ir pusiausvyros BVP tiesiog pagerindamos bendrą efektyvumą.
Bendrosios paklausos pokyčiai taip pat gali turėti įtakos pusiausvyriniam BVP. Kai kainų lygis didėja, žmonės gali sau leisti mažiau produktų ir paslaugų, todėl mažėja visuminė paklausa. Dėl to mažėja pusiausvyros BVP. Taip pat yra atvirkščiai, kai dėl žemesnių kainų didėja visuminė paklausa, taip pat didėja pusiausvyros BVP.