Pusiausvyros kaina yra rinkos kaina, atspindinti tobulą pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Ši kaina, žinoma kaip ekonominės pusiausvyros būsena, pasiekiama, kai prekės kiekis, kurio reikalauja vartotojai, yra lygus šiuo metu turimai pasiūlai. Dėl to vartotojai gali manyti, kad dabartinė kaina yra priimtina ir pereina prie prekių įsigijimo po ranka.
Pusiausvyros kainos reiškinys gali būti patiriamas įvairiose rinkos sąlygose. Kai randama investicijų rinkoje, pusiausvyros kaina rodo situaciją, kai tam tikros akcijos, obligacijų emisijos ar prekės paklausa yra suderinta su šiuo metu toje rinkoje turimų akcijų ar palūkanų skaičiumi. Tokiu atveju gauta kaina greičiausiai bus priimtina investuotojams ir paskatins tas prekes pirkti ir parduoti.
Tokio tipo rinkos pusiausvyra, reikalinga pusiausvyros kainai realizuoti, taip pat gali būti patiriama tam tikroje pramonės rinkoje. Pavyzdžiui, įmonės, gaminančios konservus, sieks rasti idealų pasiūlos ir paklausos derinį savo gaminių linijoms, pritaikydamos gamybos procesą taip, kad būtų nustatyta tinkama pusiausvyra tarp to, ko pirkėjai nori ir ką jie nori pirkti. Taip galima suplanuoti gamybą taip, kad būtų patenkinta paklausa, tačiau pasiūla niekada nebūna tokia didelė, kad gatava produkcija ilgą laiką gulėtų sandėliuose. Tiksliai nuskaičius rinkos rodiklius, prekės gali būti įkainotos tokiu lygiu, kuris leistų gamintojui uždirbti pelno, bet būtų priimtinas ir vartotojams. Dėl to prekės gaminamos tokiu greičiu, kurio pakanka užtikrinti, kad vartotojai turėtų tai, ko nori, tačiau to pakanka, kad verslas galėtų uždirbti pakankamai pinigų, kad galėtų toliau veikti.
Nors pusiausvyros kaina gali būti pasiekta ir išlaikoma tam tikrą laikotarpį, pokyčiai rinkoje gali greitai pažeisti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Naujų produktų atsiradimas rinkoje gali sukelti paklausos pasikeitimą, o tai savo ruožtu sukeltų pasiūlos skirtumus. Tuo metu gamintojai turėtų iš naujo įvertinti situaciją rinkoje ir nustatyti, ar kainos pokyčio pakaktų, kad būtų atkurta pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Jei ne, verslui gali tekti tam tikru laipsniu apriboti gamybą, kad būtų atkurta pusiausvyra, o tai sumažintų veiklos išlaidas ir galbūt vis tiek leistų gauti pakankamai pelno, kad įmonė išliktų.