Puslaidininkinė atmintis, elektroninio duomenų saugojimo įrenginio forma, paprastai naudojama kompiuterio atmintyje ir yra įdiegta puslaidininkių integruotoje grandinėje (IC). Yra daugybė įrenginių, naudojančių puslaidininkinę atmintį, tipų, įskaitant „flash“ atmintį (arba „flash ROM“), tik skaitymo atmintį (ROM) ir magnetinę varžą laisvosios prieigos atmintį (MRAM). Visos šios puslaidininkinės atminties rūšys yra nepastovioji atmintis, o tai reiškia, kad įrenginiuose saugomas atminties turinys išsaugomas net ir išjungus kompiuterį. Nepastovi atmintis, tokia kaip dinaminė laisvosios kreipties atmintis (DRAM) arba statinė laisvosios kreipties atmintis (SRAM), taip pat gali būti puslaidininkinė. Skirtumas tarp nepastoviosios ir nepastoviosios atminties yra tas, kad pastaroji turi turėti nuolatinį elektros srautą, kad būtų išsaugota saugoma informacija.
ROM yra tik vienas iš daugelio puslaidininkinių kompiuterių atminties tipų, kuriuos galima tiesiog skaityti, o ne rašyti. Jo naudojimas apima nuolatinę atmintį be elektros srauto ir jautrių duomenų apsaugą nuo kenkėjiškų virusų. ROM saugo įprastas programas kompiuterio sistemoje, kad jos būtų nuolat ir nuosekliai pasiekiamos. Dažniausiai naudojama ir dažniausiai ROM saugoma programa yra pagrindinė įvesties/išvesties sistemos (BIOS) programa. Jis yra ROM, kad kompiuteris galėtų paleisti operacinę sistemą.
Flash atmintis arba tiesiog blykstė yra dar vienas puslaidininkinės atminties tipas, randamas kompiuteriuose, taip pat išmaniuosiuose telefonuose, MP3 grotuvuose, pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) įrenginiuose, universaliosios nuosekliosios magistralės (USB) įrenginiuose ir skaitmeninėse kamerose. Kadangi tokie įrenginiai yra nešiojami ir gali prarasti elektros energiją, „flash“ atmintis yra naudinga, nes bet kokia saugoma atmintis bus išsaugota bet kokiomis aplinkybėmis. „Flash“ atmintis gali ištrinti ištisus duomenų blokus, o ne atskirus baitus, ir yra įrenginiuose, kuriuose naudojamos programos, kurias reikia nuolat atnaujinti. Atminties kortelės ir USB atmintinės naudoja blykstę dėl greito informacijos perdavimo greičio ir didelės informacijos saugojimo talpos. Šie įrenginiai taip pat gali turėti aparatinės įrangos šifravimą, kuris yra integruotas slaptažodžio apsaugai.
Kitas puslaidininkinės atminties tipas yra RAM, kuri yra nepastovi ir gali būti rašoma ir skaitoma. Yra įvairių tipų RAM, ypač SRAM ir DRAM. Abu skiriasi tuo, kad pirmasis saugo duomenis, kol tiekiamas elektra, o antrajam reikia atnaujinti elektros krūvį kas porą milisekundžių. SRAM sunaudoja mažiau energijos ir yra greitesnė nei DRAM, tačiau yra brangu sukurti ir turi mažesnę atminties talpą. DRAM turi didesnę atminties talpą, todėl dažniau naudojama kompiuterio atminčiai.