Putojantys skrepliai yra į putas panašios gleivės, atsikosinčios iš kvėpavimo takų. Tai yra kvėpavimo sutrikimo požymis ir gali atsirasti dėl įvairių sveikatos būklių. Pacientai, kuriems atsiranda putojančių skreplių, turėtų susitarti dėl vizito pas medicinos specialistą ir, jei jiems sunku kvėpuoti arba jaučiasi labai sutrikę, gali norėti kreiptis į greitosios pagalbos skyrių. Kai kurios kvėpavimo takų ligos prasideda labai greitai ir gali būti mirtinos arba labai išsekusios, jei nebus greitai gydomos.
Pacientai, kurių skrepliai putoja, gali kosėti dažniau nei įprastai ir susidaryti putojančių gleivių krešulių. Kartais jis būna rausvas, o tai rodo, kad gali prasidėti kraujavimas iš kvėpavimo takų. Atlikdamas medicininį įvertinimą, gydytojas gali paimti mėginį analizei patologijos laboratorijoje. Įvertinus galima nustatyti, ar putojančiuose skrepliuose nėra virusų, bakterijų ar kitų klinikinių požymių, galinčių paaiškinti, kodėl tai atsiranda.
Tai gali būti plaučių edemos, pneumonijos, stazinio širdies nepakankamumo ar tuberkuliozės simptomas. Pacientai taip pat gali švokšti, jiems gali būti sunku kvėpuoti, gali pasireikšti nereguliarus širdies susitraukimų dažnis. Norėdami gydyti putojančius skreplius, medicinos paslaugų teikėjai turi išsiaiškinti, kodėl tai vyksta. Jie gali palaikyti pacientą deguonies kauke, paaukštinta lova ir kitomis priemonėmis. Jei reikia, pacientą galima intubuoti ir uždėti mechaninį ventiliatorių.
Asmeniui, kuris serga kvėpavimo takų ligomis, pvz., lėtine astma, putojantys skrepliai gali būti ligos paūmėjimo arba atsako į gydymą požymis. Patartina paskambinti paciento medicininę priežiūrą prižiūrinčiam asmeniui, kad būtų aptartas simptomas ir nustatytas tolesnis veiksmas. Gali būti patariama palaukti ir pamatyti, arba pacientui gali tekti atvykti į kabinetą įvertinti. Staigus putotų skreplių atsiradimas žmogui, kuris yra sveikas, gali būti greitai besivystančios plaučių problemos, į kurią reikia nedelsiant atkreipti dėmesį, požymis.
Kai kurios žinomos sąlygos, sukeliančios šį simptomą, yra užkrečiamos. Saugumo sumetimais pacientai kosėdami turi užsidengti burną ir tinkamai išmesti audinius, kad organizmai neperduotų kitiems žmonėms toje vietoje. Jei jie jaučiasi pakankamai gerai, kad galėtų užsiimti įprasta veikla, jie taip pat gali norėti likti namuose iš darbo ar mokyklos, kol bus nustatyta priežastis, kad kiti žmonės nepakenktų infekcijos sukėlėjui. Žmonės, kurie buvo įvertinti ir žino, kad jie nėra užkrečiami, gali įspėti kitus žmones, kad sumažintų jų susirūpinimą.