Pykčio priepuoliams, dažnai šiek tiek panašiems į panikos priepuolius, būdingi nevaldomi pykčio ar nusiminimo jausmai. Jie gali būti nukreipti į vidų arba į kitą asmenį, ir ne visi į pykčio priepuolius reaguoja vienodai. Kai kurie žmonės šauks arba smurtaus prieš kitus; kai kurie žmonės išmes ar sulaužys daiktus; o kiti gali sėdėti tylėdami, tačiau viduje jaučiasi kupini pykčio ir agresijos. Kai kurie žmonės patiria šiuos priepuolius be jokios priežasties, o kitus gali palieti tam tikras stresą keliantis ar nerimą keliantis įvykis. Psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas ar šizofrenija, be kita ko, dažnai yra susiję ir su nekontroliuojamais pykčio priepuoliais.
Fizinius pykčio priepuolių simptomus galima lengvai atpažinti kartą ar du kartus. Paprastai tai prasideda krūtinės suspaudimu ir padažnėjusiu širdies plakimu. Kai kurie žmonės jaučia drebulį ar net galvos svaigimą, gali pradėti prakaituoti arba pastebėti, kad kūno temperatūra smarkiai pakilo, arba pradeda šalti. Paprastai visa tai nutinka gana greitai. Oda taip pat gali pradėti dilgčioti, ir nors pyktis gali būti emocija, kurią žmogus išgyvena, jis dažnai prasideda kaip stiprus nerimas arba baimė, kad gali prarasti kontrolę.
Kitas pykčio priepuolių žingsnis paprastai yra intensyvaus pykčio jausmas. Šie jausmai gali turėti lengvai atpažįstamą priežastį, tačiau kai kuriais atvejais gali būti neįmanoma suprasti, iš kur kyla pyktis. Kai kurie žmonės gali logiškai suprasti, kad neturi priežasties pykti, bet vis tiek nesugebės sustabdyti jausmo, kuris gali būti nepaprastai varginantis. Pyktis gali pasireikšti įvairiais būdais; kai kurie žmonės šauks ant kitų ar net fiziškai smogs jiems. Kiti gali smogti į daiktus, pavyzdžiui, permušti sieną, ką nors mesti ar ką nors sulaužyti.
Kai kurie žmonės išoriškai nerodys pykčio priepuolių, bet jaus jį viduje labai intensyviai. Tai ne tik gana erzina, bet ir fiziologiškai gali pakenkti organizmui, nes intensyvūs streso laikotarpiai gali padidinti širdies ligų riziką. Nors šie priepuoliai yra susiję su tam tikromis psichinėmis ligomis, kai kurie atsiranda be jokios aiškios priežasties, o tam tikrų asmenybės tipų žmonės gali būti labiau linkę į juos. Gali būti naudinga ieškoti psichoterapijos, o kai kurie žmonės mano, kad vaistai gali padėti jiems valdyti priepuolius ir užkirsti kelią jų atsiradimui. Dažnai gebėjimo numatyti priepuolio pradžią ugdymas yra pagrindinis žingsnis mokantis valdyti problemą.