Pykčio valdymas reiškia terapines strategijas, kurios leidžia žmonėms įveikti perteklinius pykčio jausmus ir neveikti destruktyvių impulsų, kuriuos gali sukelti pyktis. Kartais žmonės turi individualių terapijos seansų, kad galėtų išspręsti savo pykčio problemas, o kiti gali lankyti grupinę terapiją. Ši terapija gali būti teismo įgaliota, kai žmogui akivaizdžiai reikia pagalbos, kad suvaldytų pykčio jausmus. Kai kuriuose kalėjimuose taip pat pradėtos pykčio valdymo sesijos, padedančios smurtinės praeities nusikaltėliams atsikratyti pykčio skatinamo elgesio. Tačiau žmonės dažnai savanoriškai dalyvauja užsiėmimuose ar terapijoje, kai pripažįsta, kad jų elgesys ir reakcijos gerokai už įprasto diapazono ribų.
Šiuo metu populiariausias pykčio valdymo modelis yra pagrįstas kognityvine elgesio terapija (CBT). Taikant šį metodą, terapijoje dalyvaujantys asmenys fiksuoja momentus, kai pyktis yra didžiausias, nustato jausmus ar „karštas mintis“, kurios sukelia emocijas, išvardija priežastis, kodėl tokios mintys gali pasitvirtinti arba nepasitvirtinti, tada iš naujo analizuoja savo pykčio lygį. Emocijos paprastai vertinamos procentais.
Asmuo, dalyvaujantis CBT, gali pradėti nuo 95% pykčio jausmo ir per šį apgalvotą procesą sumažinti šį lygį iki 60%. Vienas iš šio tipo terapijos tikslų yra priversti žmones sustoti ir susimąstyti, analizuoti savo pyktį, o ne imtis veiksmų, kurie kenkia jiems patiems ar kitiems žmonėms. Kai žmonės tampa vis labiau įgudę CBT, jie gali atlikti šį procesą savo galvose. Situacijos ar „karštos mintys“, kurios anksčiau kėlė pyktį, gali būti atpažįstamos ir lengviau pašalinamos.
CBT taip pat apima atsipalaidavimo metodus, kurie gali padėti žmonėms išsklaidyti pyktį. Šie pratimai gali apimti gilų kvėpavimą, taip pat įprastą analizės darbą, susijusį su CBT. Daugelis terapeutų pyktį atpažįsta kaip emociją, naudojamą gilesniems įskaudinimo jausmams, tokiems kaip sielvartas ar liūdesys, maskuoti. Pagalba teikiama pykčio valdymo mokymuose, kad žmonės galėtų atpažinti gilesnius pykčio jausmus. Dažnai pyktis gali būti išsklaidytas, kai žmogus atpažįsta kitus jį skatinančius jausmus.
Pykčio valdymas dažnai būna sėkmingas tiek, kiek žmonės iš tikrųjų nori spręsti savo pykčio jausmus. Taip pat reikia diagnozuoti pagrindines sąlygas, sukeliančias per didelį pyktį, pvz., sunkią depresiją, nerimo sutrikimą ar bipolines ligas, kad būtų galima nustatyti tuos žmones, kuriems gali prireikti vaistų, kad visiškai pasveiktų. Daugelis žmonių tikrai gali suvaldyti savo pyktį, o CBT modelis yra sėkmingas, kai žmonės aktyviai priima jo procesą.