Queijo de coalho, dar vadinamas queijo coalho, yra braziliškas sūris, daugiausia gaminamas šiaurės rytų Brazilijoje. Jis gali būti valgomas šviežias, skrudintas arba dedamas į keptus ar keptus patiekalus. Išvertus kaip „sūrio varškė“, „fermos sūris“ arba „šliužo sūris“, „queijo de coalho“ gaminamas iš nenugriebto karvės pieno.
Brazilijos Ceará, Rio Grande do Norte, Paraiba, Pernambuco ir Bahia valstijų ūkininkai queijo de coalho gamina maždaug šimtmetį. Populiari regiono istorija byloja, kad sūrį atrado keliautojai, gabenę pieną maišeliuose, pagamintuose iš gyvūnų skrandžių. Vežant pienas sukrešėjo ir virto sūriu, kuris buvo atrastas kaip skanus pieno konservavimo būdas. Vietos ūkininkai vis dar gali gaminti sūrį kaip būdą išsaugoti pieną transportavimui, tačiau dabar jis gaminamas ir pramoniniu būdu.
Sūriui gaminti šliužo fermentas – fermentas, padedantis pienui virsti varške – iš pradžių buvo išgaunamas iš vietinio graužiko, vadinamo Moco, skrandžio arba iš kitų gyvūnų skrandžių. Maži ūkiai vis dar gali naudoti šliužo fermentą iš gyvūnų skrandžių, tačiau didesni queijo de coalho gamintojai naudoja pramoninį šliužo fermentą. Įprastas sūrio gamybos didelėmis arba mažomis partijomis procesas apima pieno pasterizavimą, šliužo fermento įdėjimą, sudarymą varškės formavimui, varškės atskyrimą nuo išrūgų, o vėliau sūrių sūdymą, formavimą ir spaudimą.
Po spaudimo sūriai paprastai brandinami iki mėnesio, tačiau gali būti valgomi ir švieži. Queijo coalho formuoja minkštą žievelę ir gali būti laikomas vienerius metus. Tačiau dėl ilgesnio laikymo sūris išdžiūsta.
Queijo de coalho skonis sūrus ir šiek tiek rūgštus, o valgant gali jaustis „girgždėjimas“. Tai pusiau kietas sūris, tačiau dėl lengvos tekstūros jis taip pat labai lengvas. Sūris paprastai parduodamas cilindriniais arba stačiakampiais blokais, kurie sveria nuo 1.1 iki 3.3 svaro (apie 0.5–1.5 kg).
Skrudintas queijo de coalho yra populiarus užkandis, kurį Brazilijos paplūdimiuose pardavėjai parduoda ant pagaliuko. Sūris kepamas rankinėse krosnyse – kaitinant netirpsta – kartais įdedama įvairių kvapiųjų medžiagų. Jis taip pat parduodamas šviežias arba subrendęs vietinėse mugėse. Sūris gali būti ne tik valgomas šviežias ar skrudintas, bet ir kaip daugelio patiekalų, pavyzdžiui, sūrio duonos, ingredientas.