R/K atrankos teorija yra populiari ekologinė teorija, kurią sukūrė Robertas MacArthuras ir EO Wilsonas iš savo 1967 m. darbo apie salų biogeografiją. Pavadinimas pagrįstas MacArthur ir Wilson naudotos lygties kintamaisiais, susiejančiais įvairių organizmų augimo greitį su aplinkos atsparumu. Nors ši teorija buvo pristatyta 1967 m., ji prigijo tik aštuntajame dešimtmetyje. Nors kai kurie mokslininkai atkreipė dėmesį į keletą teorijos spragų, biologai ir zoologai ją vis dar retai ir plačiai naudoja.
Pagrindinė r/K atrankos teorijos idėja yra ta, kad evoliucinis spaudimas gyvūnus linkęs stumti viena iš dviejų krypčių – link greitai daugintis gyvūnų, kurių specializacija yra priimti kuo daugiau nišų naudojant paprastas strategijas ir lėtai daugintis gyvūnus, kurie yra stiprūs konkurentai. perkrautas nišas ir iš esmės investuoti į savo atžalas. Jos atitinkamai vadinamos r-atrinktomis ir K-atrinktomis rūšimis, nes pirmosios labiau priklauso nuo augimo greičio, o antrosios apsiriboja efektyviu esamos aplinkos talpos išnaudojimu.
R/K atrankos teorijos logika taip pat teigia, kad r atrinktoms rūšims geriausiai sekasi nenuspėjamose aplinkose, kur specializuoti pritaikymai nenaudingi, o K atrinktos rūšys gerai veikia labiau nuspėjamoje aplinkoje, kur specializacija gali pasiekti didelį naudą. R-atrinktoms rūšims naudingos charakteristikos apima mažą dydį, greitą dauginimąsi, trumpą generavimo laiką, gebėjimą plačiai išsklaidyti palikuonis ir ekonomišką požiūrį į nervų sistemą ar kitą pagalbinį sudėtingumą. K-atrinktoms rūšims naudingos savybės yra priešingos. Kad būtų supaprastinta, r/K atrankos teorija gali būti traktuojama kaip „kokybė prieš kiekybę“.
Rūšių, kurios atitinka r atrankos reikalavimus, natūraliai yra gausiausios ir apima didžiąją dalį visos gyvybės – bakterijos, diatomijos ir kiti planktono gyvūnai, dauguma vabzdžių ir mažesnių nariuotakojų, vėžiagyvių, pvz., dygliakojai ir svirkšniai, daug paukščių, graužikų ir triušių. K atrinktų rūšių biomasės požiūriu yra mažiau, išskyrus žmones ir mūsų augintinius bei gyvulius, tačiau jos yra labai įvairios ir sudėtingos. Pavyzdžiai būtų drambliai, banginiai, žmonės ir tigrai. Kai kurie mažesni gyvūnai naudojasi K raide pasirinktomis strategijomis, pavyzdžiui, Arkties žuvėdra ir Degu (graužikas).