Vairavimas su krumpliastiebiu yra būtent tai, kaip skamba – stelažas ir krumpliaratis. Stovas yra plokščia, išraižyta strypas, besitęsiantis horizontaliai variklio skyriaus apačioje, jungiantis kairįjį ir dešinįjį priekinius ratus. Stovas yra sujungtas su ratais per vidinį ir išorinį vairo trauklės galus.
Krumpliaratį sudaro vairo veleno gale esanti krumpliaratis, kuri vertikaliais grioveliais arba dantukais ant stovo jungiasi prie stelažo. Kai krumpliaratis sukasi, jis perkelia stelažą iš vienos pusės į kitą, valdydamas ratų judėjimo kryptį. Iš esmės, pasukus vairą į kairę, krumpliaratis taip pat pasisuka į kairę, o tai savo ruožtu stumia stelažą į dešinę. Tai išstumia dešinės padangos galinę dalį, o kairiosios padangos užpakalinę dalį įtraukia taip, kad ratai būtų nukreipti į dešinę. Sukant vairą į kairę vyksta priešingai.
Vairo stovas ir krumpliaratis, kurie šiandien yra labai dažnas vairo stiprintuvas, naudojamas transporto priemonėse, veikia panašiai. Techniškai tai ne visiškai vairo stiprintuvas, o vairo stiprintuvas, nes vairo stiprintuvo siurblys tiesiog padeda vairo stiprintuvui. Iš esmės suslėgtas hidraulinis skystis padeda krumpliaračiui judėti pirmyn ir atgal, todėl vairuotojui lengviau pasukti ratą.
Kitas vairo stiprintuvo tipas vadinamas recirkuliaciniu rutuliniu stiprintuvu. Tai daug sudėtingesnė sistema su sliekine pavara, o ne krumpliaračiu, ir „pitman“ svirtimi bei tuščiosios eigos svirtimi, kuri atlieka stovo darbą. Tačiau kadangi recirkuliacinėje rutulinėje sistemoje yra daugiau dalių ir jungčių, joje taip pat yra daugiau dalykų, kurie gali sugesti.
Vairavimas su krumpliastiebiu yra labiausiai paplitusi vairavimo sistema, šiandien naudojama transporto priemonėse. Vienas iš šio tipo sistemų privalumų yra tai, kad ji yra paprasta, o tai reiškia, kad yra mažiau dalių, kurios sugenda arba kurias reikia taisyti. Kitas privalumas yra tai, kad šio tipo sistemose naudojami principai yra lengvai modifikuojami, kad būtų galima naudoti jėgos stelažų ir krumpliaračių sistemoje.
Vairavimas su krumpliaračiu galimas nepriklausomai nuo to, ar jis yra su stiprintuvu, ar ne, nes tai leidžia pasiekti aukštą vairavimo santykį. Kuo didesnis vairavimo santykis, tuo toliau reikia pasukti vairą, kad ratai pasisuktų; tai sumažina jėgos, reikalingos ratams pasukti, kiekį. Dėl to, išnaudodami didesnį vairavimo santykį, automobilių gamintojai gali palengvinti vairo pasukimą net ir be vairo stiprintuvo.