Jautrumas spinduliuotei yra terminas, vartojamas apibūdinti paciento atsako į spindulinę terapiją laipsnį tam tikram negalavimui, pvz., vėžiui, gydyti. Nors radiacijos jautrumo laipsnis dažnai yra orientuotas į atsako į gydymą spinduliuote greitį, šis terminas taip pat vartojamas nurodant, kaip aplinkiniai organai ir audiniai reaguoja į šį gydymą. Įvertinę jautrumo spinduliuotei laipsnį, gydytojai gali nustatyti produktyviausią spinduliuotės lygį, kad būtų galima veiksmingai gydyti ligą ir kuo mažiau sutrikdyti aplinkinių audinių veiklą.
Bėgant metams medicininiai tyrimai padėjo sveikatos specialistams suprasti kai kuriuos veiksnius, turinčius įtakos geriausiam jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimui gydant vėžinius auglius. Tai susiję su ląstelių dalijimosi greičiu, būdingu aplinkiniams audiniams. Iš esmės ląstelės, kurios aktyviai dalijasi arba dar nėra visiškai subrendusios, pasižymi didžiausiu jautrumo laipsniu spinduliniam gydymui. Tai žinoti buvo ypač svarbu naudojant spinduliuotę kaip vėžio gydymo dalį, nes taip lengviau įvertinti aplinkinių audinių ir organų reakciją.
Kai kurie organai ir audinių tipai pasižymi santykinai mažu jautrumu radiacijai. Tai apima nugaros smegenis, subrendusius kaulus, kepenis ir skydliaukę. Kiti linkę demonstruoti vidutinį jautrumą spinduliuotei, o skrandis ir nesubrendę kaulai yra du pavyzdžiai. Oda ir visi kiti organai, kuriuose yra epitelio ląstelių pamušalų, yra jautresni spinduliuotei; tai apima tokius organus kaip tiesioji žarna, šlapimo pūslė ir ragena.
Labai jautrūs organai yra sėklidės, kiaušidės ir žarnos. Limfoidiniai organai ir kaulų čiulpai taip pat pasižymi dideliu jautrumu radiacijai. Atsižvelgdami į vėžio vietą, medicinos specialistai stengsis nustatyti geriausią gydymo seanso dozę, kuri turi didžiausią poveikį pačiam navikui, tuo pačiu padarant kuo mažiau žalos artimiausioje aplinkoje esantiems organams. Bėgant metams šis procesas tobulėjo, nes naudojant naujesnius metodus buvo galima tiksliau administruoti spinduliuotę, taip apribojant galimos žalos diapazoną mažesniame plote.
Daugeliu atvejų naviko spinduliuotės procesas vėžio gydymo metu sukelia labai mažai žalos netoliese esantiems organams ir audiniams. Dažnai žala yra laikina ir žmogus patirs visišką sveikų audinių regeneraciją, nes sveikos ląstelės toliau dalijasi ir bręsta. Radiacinės terapijos metu sveikatos priežiūros specialistai nuolat atkreipia dėmesį į paciento rodomą radiojautrumo dažnį, todėl galima koreguoti tiek dozę, tiek gydymo dažnumą, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai.