Vėžys gali pakenkti kūnui. Daug kartų vienas iš vienintelių sėkmingų būdų gydyti ar sustabdyti ligos progresavimą yra visiškas naviko, taip pat su juo susijusių organų ir audinių pašalinimas. Tokia operacija paprastai vadinama radikalia. Radikali nefrektomija – tai inksto, šlapimtakio, aplinkinių audinių, limfmazgių ir antinksčių pašalinimas, dažniausiai dėl vėžio ar kitų sunkių inkstų ligų. Ši operacija gali būti naudojama kaip galimybė atsikratyti vėžio arba suteikti daugiau komforto pacientui, kurio vėžys yra nepagydomas.
Radikali nefrektomija yra didelė operacija, paprastai apimanti bendrąją nejautrą, siekiant pašalinti iš kūno pagrindinį organą. Vieno inksto pašalinimas negali drastiškai pakeisti žmogaus gyvenimą, nes dauguma žmonių turi du. Tačiau jei paciento inkstas silpnas arba jam jau buvo pašalintas inkstas, po operacijos pacientui gali tekti atlikti dializę. Prieš atlikdamas radikalią nefrektomiją, gydytojas paprastai aptars visas galimas galimybes ir padės pacientui nuspręsti, kuri iš jų yra tinkama jo situacijai.
Paprastai siūlomos dviejų tipų radikalios nefrektomijos gydymo galimybės. Atvira nefrektomija apima paciento išpjovimą, kad chirurgas galėtų matyti organus, kai juos pašalina. Šio tipo operacija yra labiau tradicinė versija. Kandidatai į tokio tipo operaciją yra tie, kurių navikai yra didesni nei keturi coliai (10 cm). Kiti pacientai, kuriems gali būti tinkama tokio tipo operacija, yra tie, kuriems anksčiau buvo atlikta vidinių randų palikusių operacijų.
Antrasis radikalios nefrektomijos tipas yra minimaliai invazinė procedūra, vadinama laparoskopine radikalia nefrektomija. Ši operacija neapima tokio didelio pjūvio, koks reikalingas atvirai radikaliai nefrektomijai. Atvirkščiai, padaromi keli nedideli pjūviai. Per pirmąjį pjūvį įkišama kamera, kad gydytojas galėtų matyti, ką daro. Kiti pjūviai naudojami, kad chirurginiai instrumentai galėtų patekti į organą. Tada chirurgas gali atjungti inkstą ir visus kitus pašalintus audinius ir ištraukti juos per kitą pjūvį.
Kaip ir visos operacijos, atviros ir laparoskopinės radikalios nefrektomijos operacijos yra susijusios su rizika ir nauda. Abiem atvejais pacientui teks atlikti bendrąją nejautrą, kuri gali būti susijusi su smegenų pažeidimo, širdies priepuolio ar insulto rizika. Kai kurių procedūrų metu gali būti pažeisti nervai, dėl kurių gali atsirasti nugaros problemų. Visa rizika turi būti aptarta su gydytoju prieš pacientui atliekant procedūrą. Gydytojas gali padėti pacientui nuspręsti, kokią riziką jis nori prisiimti, kad atsikratytų ar suvaldytų vėžį.