Ralio kepuraitė yra beisbolo kepuraitė, dėvima iš vidaus, o vidinėje pusėje yra komandos logotipas. Nešiotojas tai daro tyliai norėdamas arba melsdamasis, kad pralaimėjusi komanda susiburtų ir laimėtų žaidimą. Paprastai kepurėlę nešioja žaidėjai ir sirgaliai, prietaringai bandydami pakeisti komandos sėkmę.
Daugelis mano, kad ralio kepuraitė pirmą kartą galėjo būti panaudota Mets ir Red Sox rungtynėse šeštosiose 1986 m. pasaulio serijos rungtynėse. Per septintą žaidimo kėlimą su mettais buvo galima pastebėti, kad visi žaidėjai taip dėvi beisbolo kepuraites. Atrodė, kad triukas pasiteisino ir metsams pavyko laimėti žaidimą ir galiausiai tų metų Pasaulio seriją.
Kadangi beisbolo žaidėjai ir jų gerbėjai dažnai remiasi prietarais kaip galimu papildomu žaidimo pranašumu, nuo to laiko šią techniką naudojo kitos komandos ir gerbėjų lygos, trokštančios pamatyti, kaip jų komandos iškovojo pergalę. Skrybėlė iš vidaus gali būti nedidelis pasiūlymas beisbolo dievams, kad laimėti svarbiau už madą ar orumą.
Kaip ir daugelis pagrindinių beisbolo lygų tendencijų, ralio kepuraitė buvo naudojama mažosios lygos žaidėjams ir beisbolo komandų vaikams. Neįprasta matyti devynerių ar dešimties metų vaikų grupę, kuri apverčia kepures, kad suburtų pralaimėjusią komandą į pergalę.
Paprastai manoma, kad tokia praktika yra veiksminga tik tada, kai žmogus iš tikrųjų nešioja komandos logotipą, nors kai kurie teigia, kad taip pat svarbu ir dangtelis su komandos spalvomis. Sirgaliai, apverčiantys dangtelį, neturintį komandos logotipo, pagal legendą iš tikrųjų gali anuliuoti ralio kepurės prašymą.
Daugelis beisbolo žaidėjų praktikuoja ir kitus prietarus. Jie gali rengtis labai konkrečiai, lygiai taip pat kiekvieną kartą prieš žaidimą. Kai kurie žaidėjai prieš padavimus išsivalo dantis. Kiti bandė šlapintis ant rankų, kad pagerintų šikšnosparnio sukibimą. Beisbolo žaidėjų tradicijų stebėjimas gali suteikti beveik tiek pat pramogų, kiek ir pats žaidimas.