Ramadanas yra devintasis mėnuo pagal islamo kalendorių, musulmonų nuomone, švenčiausias mėnuo per visus metus. Jo pagarba reiškia Šventojo Korano apreiškimą pranašui Mahometui. Šį mėnesį musulmonai visame pasaulyje pasninkauja nuo aušros iki sutemų. Žodis Ramadanas kilęs iš arabiško žodžio ramida arba ar-ramad, kuris reiškia „intensyvus karštis ir sausumas“. Tai tinkamas mėnesio, kurį musulmonai kenčia alkio ir troškulio karštį, pavadinimas.
Ramadanas prasideda pamačius jaunatį ir baigiasi, kai pakyla pirmasis kito jaunaties pusmėnulis, paskelbdamas naujo mėnesio, vadinamo Shawwal, pradžią. Pirmoji Shawwal diena pažymėta džiaugsminga švente, vadinama Eid ul-Fitr, reiškiančia „Paspartėjimo festivalis“. Šis festivalis prasideda specialiomis kongregacinėmis maldomis mečetėse ar islamo centruose, po kurių eina nuoširdžios puotos ir bendravimas.
Yra keletas svarbių dalykų, kuriuos musulmonai stebi Ramadano metu:
1. Pasninkas. Susilaikymas nuo maisto, gėrimų ir lytinių santykių yra toks paplitęs per mėnesį, kad žmonės dažnai klaidingai supranta, kad Ramadanas reiškia pasninką. Tiesą sakant, arabiškas žodis pasninkui yra sawm. Pasninkas prasideda nuo suhoor, kuris yra lengvas valgis arba užkandis auštant, ir baigiasi iftaru arba pertraukomis, sočiu valgiu iškart po saulėlydžio.
Pasninkas yra dvipusis, apimantis fizinius ir dvasinius islamo aspektus. Fiziškai musulmonai nuo saulėtekio iki saulėlydžio susilaiko nuo valgymo, gėrimo, rūkymo ar bet kokio seksualinio kontakto. Dvasine prasme musulmonai susilaiko nuo neigiamų įpročių, tokių kaip apkalbos, keiksmai, melas ir kitų piktžodžiavimas. Be to, musulmonai vengia nepadorių vaizdų ir garsų.
Pasninkas pašalina pasaulietiškų malonumų blaškymąsi ir įgalina musulmonus susikoncentruoti į vidinį apmąstymą bei padidintą minčių ir veiksmų grynumą. Ramadanas yra mėnuo, skirtas melstis, atlikti gerus darbus ir praleisti laiką su šeima ir draugais. Tai taip pat laikas prisiminti vargšus ir tai, kaip jie kenčia, kad valgytų nors vieną kartą per dieną. Tiesą sakant, Ramadano pabaigoje musulmonai skatinami dovanoti fitrą – pakankamą kiekį labdaros, kad pamaitintų vieną žmogų per dieną.
Musulmonai, kuriems pasninkas yra problema, neprivalo laikytis vieno mėnesio pasninko per Ramadaną. Pagyvenę žmonės, labai maži vaikai ir sergantys žmonės yra atleidžiami nuo pasninko. Tie, kurie turi laikiną būklę, neleidžiančią pasninkauti, privalo kompensuoti visas praleistas dienas po Ramadano. Jei jų būklė yra nuolatinė arba užsitęsusi ilgą laiką, jie gali skirti labdarą, kad pamaitintų nepasiturintį asmenį už kiekvieną praleistą dieną.
2. Laylat al-Qadr. Taip pat žinoma kaip (valios) likimo naktis, tai yra švenčiausia naktis per Ramadaną. Tai naktis, kai Dievas per angelą Gabrielių pranašui Mahometui pirmą kartą apreiškė Šventąjį Koraną. Nors tiksli naktis tebėra paslaptis, manoma, kad tai yra viena iš paskutinių dešimties Ramadano naktų, ypač nelyginių naktų tarp 21-osios ir 29-osios.
Musulmonai raginami ieškoti šios nakties karšta malda. Šventasis Koranas numato, kad melstis šią vienintelę naktį yra geriau nei tūkstančio mėnesių maldos. Šios nakties ieškotojai bus daug kartų palaiminti, todėl visos jų nuodėmės bus ištrintos, tarsi jie būtų atgimę.
3. Tarawih maldos. Šios neprivalomos maldos, sudarytos iš aštuonių iki dvidešimties raka’ah, islamo maldos vienetų, atliekamos kiekvieną vakarą Ramadano metu. Tarawih maldos gali būti atliekamos bendruomenėje mečetėje arba individualiai namuose. Mečetėje už šias maldas skaitomas visas Šventasis Koranas. 114 šventosios knygos skyrių patogiai suskirstyti į 30 vienodų skyrių, po vieną kiekvienai Ramadano nakčiai.
Ramadanas yra galimybė musulmonams ugdyti didesnį Visagalio Dievo supratimą. Tai dvasinio apsivalymo ir praeities veiksmų apmąstymų mėnuo, o musulmonams skirtas laikas pagalvoti apie savo religinę ateitį. Per šį laiką musulmonai susiburia siekdami vienintelio tikslo: tarnauti Dievui pagal Jo nurodymus ir Jo pasiuntinių praktiką.