Rankų nuovargis geriausiai apibūdinamas kaip žmogaus nesugebėjimas generuoti norimą jėgą, reikalingą užduočiai atlikti rankomis. Yra daug priežasčių, dėl kurių atsiranda nuovargis. Daugeliu atvejų taip yra dėl pieno rūgšties susikaupimo raumenyse. Dėl pieno rūgšties susikaupimo raumenyse susilpnėja rankų kraujotaka. Mažėjant kraujo, mažėja ir deguonies.
Asmenys, kurie nuolat naudoja rankas dėl pomėgio ar profesijos, turi didesnę riziką patirti nuovargį. Pavyzdžiui, gitaristams, rašytojams, kompiuterių programuotojams ir menininkams gresia nuovargis rankose. Asmuo, kuris darbe yra veikiamas nuolatinės vibracijos, taip pat gali patirti nuovargį ir skausmą. Didelės vibracijos įrankiai gali pažeisti pirštų nervus ir kraujagysles bei sukelti diskomfortą.
Nuovargis gali atsirasti ir dėl to, kad žmogus prarado energiją ar motyvaciją, reikalingą užduočiai atlikti. Rankų nuovargio mažinimas ir pašalinimas turi daug privalumų. Jei žmogus gali sumažinti nuovargį, jis gali padidinti savo produktyvumą.
Yra ryšys tarp rankų nuovargio ir pasikartojančių traumų. Pasikartojantys įtempimo sužalojimai yra gana dažni žmonėms, kurie ilgą laiką naudojasi rankomis. Kad išvengtų pasikartojančių sužalojimų, susijusių su įtempimu, asmuo turėtų įsitikinti, kad laikosi teisingos laikysenos ir nededa rankų į nepatogią padėtį.
Kai žmogus pradeda jausti nuovargį, jis turėtų nustoti dirbti ir leisti rankoms pailsėti. Rankų poilsio laikotarpis yra būtinas ir naudingas bei gali sumažinti rankų nuovargį. Dažnos pertraukėlės sumažina nuovargį ir galimus sužalojimus.
Taip pat yra keletas pratimų ir tempimų, kuriuos žmogus gali atlikti, kad išvengtų arba sumažintų rankų nuovargį. Šios būklės pratimai paprastai apima pirštų ir rankų judinimą, tempimą ir atpalaidavimą. Ergonomika taip pat atlieka svarbų vaidmenį rankų nuovargiui. Kai kuriais atvejais rankos ir riešai yra nepatogioje padėtyje arba žmogus per stipriai suima rankas. Per stipriai suėmus gali atsirasti įtampa rankose, o tai sukels nuovargį.
Asmenys, kenčiantys nuo rankų nuovargio, taip pat turėtų pasitarti su gydytoju. Gydytojas gali nustatyti, ar nuovargį sukelia pagrindinė sveikatos būklė. Gydytojai taip pat gali nustatyti, ar asmuo kenčia nuo pasikartojančio įtempimo traumos, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromo.