Rankų parestezija reiškia įprastą būklę, dėl kurios plaštaka dilgčioja ir atsiranda „smeigtukų ir adatų“ tipo jausmas. Be to, žmogus, patyręs plaštakos paresteziją, gali skųstis, kad jo ranka tarsi užmigo. Nors dažniausiai rankų parestezija yra gerybinė būklė, kurią sukelia padėties nervo suspaudimas, kai tai tampa reguliariu reiškiniu, tai gali rodyti rimtesnę sveikatos būklę.
Kartais rankų parestezija gali būti susijusi su su diabetu susijusiu nervų pažeidimu. Tai žinoma kaip diabetinė neuropatija ir sukelia ne tik rankų paresteziją, bet ir pėdų paresteziją. Be to, gali pasireikšti ne tik odos dilgčiojimas ir tirpimas, bet ir stiprus skausmas. Kitos sąlygos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, smegenų augliai ar disko išvarža, taip pat gali sukelti rankų paresteziją, taip pat kojų ir pėdų parateziją.
Kartais riešo kanalo sindromas gali sukelti rankų dilgčiojimą. Vitaminas B6 kartais skiriamas sergant riešo kanalo sindromu, nes jis gali padėti sumažinti tirpimą ir atkurti normalią funkciją. Kai plaštakos paresteziją sukelia tiesiog per didelis krūvis arba ranka „užmiega“, plaštakos masažas ir pirštų atidarymas bei uždarymas paprastai gali padėti išspręsti problemą.
Kai manoma, kad diabetas ar kitos sveikatos būklės yra parestezijos priežastis, pirmiausia reikia gydyti pagrindinę būklę, kad būtų galima išspręsti paresteziją. Norėdami atmesti medicininę rankų parestezijos priežastį, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, fizinę apžiūrą ir net MRT. Jei nenustatoma jokios sveikatos būklės ir simptomai išlieka, rankų įtvarai ir parafino gydymas gali būti veiksmingi palengvinant simptomus ir atkuriant rankų jausmą.
Gydytojas taip pat gali rekomenduoti keletą pratimų, kad pagerintų kraujotaką, arba jis gali nukreipti pacientą pas kineziterapeutą. Be to, gali būti rekomenduojamas mitybos specialistas, nes tam tikro tipo galūnių tirpimas ir dilgčiojimas gali būti susiję su vitaminų ir mineralų trūkumu. Dieta, kurioje gausu vaisių ir daržovių, gali pagerinti simptomus.
Kai išlieka ilgalaikės rankos parestezijos, asmuo neturėtų manyti, kad priežastis yra gerybinė. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi būti informuotas, kad jis galėtų atlikti papildomus medicininius tyrimus ir vertinimus. Didelė tikimybė, kad organinė priežastis nebus rasta, tačiau reikia ištirti visas galimybes. Be to, pacientas turi pasakyti gydytojui, jei jo šeimoje yra parestezijų ar tirpimo, arba jei jis turi hobį ar darbą, dėl kurio jam reikia nuolat naudoti rankas.