RAR (.rar) failas yra patentuotas suglaudintas konteinerio failas, panašus į ZIP (.zip) failą. Jį sukūrė Eugenijus Roshalas, todėl ir pavadintas Roshal archyvas. Roshal taip pat padėjo kurti programas, skirtas naudoti formatą, įskaitant populiariąją WinRAR™. Nors ZIP formatas buvo senesnis nei šis formatas, pastarasis turi pranašumų prieš ZIP glaudinimą.
Programinė įranga sukuria RAR, į konteinerį įtraukdama vieną ar daugiau failų, suteikdama archyvui plėtinį .rar. Kaip ir supakuoti archyvai, failai gali būti saugomi tokios būsenos, bet negali būti naudojami tol, kol jie nebus išskleisti arba išspausti. Programinė įranga, tokia kaip WinRAR, ištraukia failus į pasirinktą aplanką. Nors tai skamba niekuo nesiskiria nuo supakuotų failų, formatas turi keletą reikšmingų pranašumų.
Naudojant programinę įrangą, galima suskaidyti labai didelius failus į „įkandimo dydžio“ kelių dalių tomus, pavadintus automatiškai eilės tvarka. Pavyzdžiui, .r01, .r02, .r03 ir pan. Naujesnėse WinRAR versijose naudojamos part01.rar, part02.rar, part03.rar. Suskaidžius failą į mažas dalis, jį lengviau siųsti tinkle. Gavęs vartotojas du kartus spusteli pirmąjį tomą archyve (pvz., .r01 arba part01.rar), o įdiegta programa ištrauks turinį, sujungdama visus tomus į originalų, vieną failą su pirminiu plėtiniu.
Be galimybės tvarkyti didelius failus, RAR formatas turi ir kitų pranašumų, palyginti su ZIP formatu. Be to, failai suglaudinami efektyviau, todėl failų dydžiai yra mažesni nei suglaudinti failai (nors suglaudinti ir išskleisti šiuos failus užtrunka šiek tiek ilgiau). RAR failuose taip pat yra pertekliaus arba „atkūrimo įrašas“, saugomas archyve, todėl galima pataisyti sugadintą talpyklą. Naujesnės formato versijos taip pat palaiko išplėstinį šifravimo standartą (AES) ir daugiagiją.
Nors „WinRAR shareware“ yra turbūt geriausiai žinoma programa, galimybė tvarkyti šiuos failus buvo licencijuota daugeliui programinės įrangos kūrėjų. Dabartinėse „Windows“ operacinių sistemų versijose palaikomas tik ZIP failų palaikymas, todėl daugelis vartotojų naudoja specialias trečiųjų šalių glaudinimo programas, skirtas papildomoms jų teikiamoms funkcijoms ir galimybei tvarkyti visų tipų failus. Viena populiari, nemokama ir atvirojo kodo glaudinimo programa yra 7-zip, kuris, be kita ko, tvarko RAR, ZIP, CAB, TAR ir DEB formatus.