Geografinės informacijos sistema (GIS) yra kompiuterinė sistema, kuri tvarko įvairių formų duomenis, susijusius su pažangiu kartografavimu. Jis, be kita ko, gali rinkti, saugoti ir analizuoti duomenis, skirtus naudoti įvairiose srityse, pavyzdžiui, miestų planavimo ir archeologijos srityse. Rastrinė GIS arba tiesiog rastrinė GIS naudoja kartografijos ir vaizdinių duomenų derinį, kad pateiktų išsamų tiriamos srities vaizdą. Tinklelis naudojamas vaizdų duomenims pavaizduoti, o su duomenimis galima atlikti skaičiavimus, siekiant atskleisti ryšius tarp tikslinės srities atributų. Rastrinis GIS dažniausiai naudojamas augalijai, žemėnaudai ir urbanistiniams pokyčiams tam tikroje vietovėje klasifikuoti.
Rastrinės GIS pranašumas yra tas, kad ji gali rinkti duomenis apie visas geografines ypatybes, vaizdus ir paviršius. Tokios sistemos tinka duomenims, kuriuos galima išmatuoti kiekviename taške, pvz., temperatūrą ir aukštį, pateikti. Rastrinė ląstelė įrašo informaciją apie langelio vidų, o ribas sukuria gretimi langeliai.
Rastrinė GIS vaizduoja duomenų rinkinius, padalijus žemėlapį į vienodo dydžio langelius, sulygiuotus tinklelyje. Ląstelėms gali būti priskirta reikšmė, naudojama tam tikram vietos charakteristikoms pavaizduoti, o visi vieno duomenų rinkinio langeliai sudaro sluoksnį arba rastrą. Rastrinio GIS duomenų rinkinio sluoksnio ir langelio formatas leidžia vienoje vietoje išdėstyti kelis duomenų elementus. Kai sluoksniai yra sukrauti, ryšiai sudaromi tarp skirtingų duomenų rinkinių, užimančių tą patį langelį. Dėl galimybės palyginti ryšius skirtingose tam tikros srities ląstelėse rastrinė GIS yra tokia naudinga priemonė.
GIS technikas gali naudoti perdengtus rastrinius GIS sluoksnius kurdamas naujus sluoksnius naudodamas algebrines lygtis. Algebrinės lygtys arba žemėlapio algebra leidžia sukurti naujus sluoksnius naudojant GIS sistemos informaciją, kad būtų pašalintos žemės plotai, kurie neatitinka vartotojo nustatytų kriterijų. Dėl galimybės kaupti informacijos sluoksnius rastrinė GIS yra geras įrankis nustatant konkrečius reikalavimus atitinkančias svetaines.
Orlaivių ir palydovinių technologijų pažanga leido gerokai patobulinti nuotolinio aptikimo galimybes ir lengvumą renkant rastrinius GIS duomenis. Nuotolinio stebėjimo prietaisai yra pritvirtinti prie orlaivių ir palydovų ir iš ten renka įvairių tipų vaizdų duomenis. Nuotolinio stebėjimo prietaisai gali aptikti ir įrašyti tiek matomus duomenis, tiek bet kurią išmatuojamą elektromagnetinio spektro dalį.
Šios sistemos trūkumas yra tas, kad linijines savybes, tokias kaip upės, sunku tiksliai atvaizduoti. Ląstelės dydis lemia, kaip tiksliai pavaizduotos ribos ir savybės. Mažesnė ląstelė leidžia nustatyti tikslesnes ribas, bet reikalauja daugiau duomenų apdorojimo.