Kelios skirtingos pupelės vadinamos raudonosiomis pupelėmis, kurios kartais gali šiek tiek painioti. Vakaruose šiuo terminu bendrai vadinamos paprastosios pupelės su natūraliai raudonu lukštu, pvz., pupelės ir Hondūro raudonosios pupelės. Azuki pupelės Azuki vadinamos šiuo vardu, o raudonosios ryžių pupelės kartais dar vadinamos „mažomis raudonosiomis pupelėmis“. Visos šios pupelės turi labai panašias maistines savybes, todėl vargu ar tai pasaulio pabaiga, jei jos susipainios.
Paprastųjų pupelių, kurios natūraliai yra raudonos, prasme, raudonosios pupelės yra iš Naujojo pasaulio vynmedžių, kurie buvo prijaukinti Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Pupelės šimtmečius buvo svarbi indėnų dietos dalis, o įvairiuose regionuose buvo sukurtos kelios veislės; vienas populiariausių patiekalų iš šių pupelių yra raudonosios pupelės ir ryžiai, mėgstami Amerikos pietuose.
Azuki pupelės Azuki yra daug lengviau prieinamos nei Naujojo pasaulio raudonosios pupelės. Azuki pupelės plačiai valgomos visoje Kinijoje ir Japonijoje, jos ruošiamos įvairiais būdais – nuo saldžios raudonųjų pupelių pastos, naudojamos desertams užpildyti, iki fermentuotų pupelių pastos pagardinti. Be natūraliai raudonųjų azuki pupelių, žmonės valgo ir raudonąsias ryžių pupeles, kurios yra daug mažesnės, tačiau tradicinėje kinų medicinoje laikomos naudingomis.
Kad ir kokia pupelių įvairovė būtų svarstoma, pupelės paprastai būna džiovintos. Prieš gaminant jas reikia nuplauti, kad būtų pašalintos nuosėdos, kurios gali likti lauke, o geriausia būtų pamirkyti prieš gaminant. Mirkymas sutrumpina kepimo laiką, be to, padeda pupelėms išlaikyti formą, o tai gali būti naudinga troškiniams, kai per ilgai verdamos pupelės linkusios subyrėti. Taip pat patartina pupeles virti tol, kol jos visiškai suminkštės, nes nepakankamai išvirtos pupelės gali sukelti nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui.
Raudonąsias pupeles namuose užsiauginsite labai nesunkiai. Pupelės klesti daugelyje klimato sąlygų, o daugumoje sodo prekių parduotuvių galima rinktis iš įvairių pupelių veislių. Norėdami auginti pupeles, jums reikės saulėtos vietos su gerai nusausintu dirvožemiu ir tam tikra atrama, pavyzdžiui, kuolų, grotelių ar net įtemptų stygų tinklo. Pupeles reikėtų pradėti sodinti pavasarį, pasibaigus paskutinei šalnų galimybei. Juos galima valgyti nesubrendusius, žalius arba leisti visiškai subręsti ir išdžiūti ant vynmedžių; džiovintas pupelių ankštis galima nuskinti ir sulaužyti, kad būtų galima išgauti pupeles.