Raumenų metabolizmas yra bendras terminas, naudojamas apibūdinti sudėtingas biochemines reakcijas, susijusias su raumenų funkcija ir vystymusi. Kūnas gauna maistines medžiagas, kad suteiktų energijos, kurią turi skaidyti įvairios kūno sistemos, kad galėtų daugintis ląstelėms, pašalinti atliekas, kovoti su infekcijomis ir atlikti kitus gyvenimui reikalingus procesus. Kalbant apie raumenis, įvairios aminorūgštys, angliavandeniai ir lipidai turi būti suskaidyti, kad būtų naudojami kaip energija, arba pagaminti raumenų ląstelėse, kad būtų sukurta sveika raumenų masė. Kartu šie procesai vadinami raumenų metabolizmu.
Žmonės turi trijų skirtingų tipų raumenų sistemas: širdies, lygiuosius ir griaučių raumenis. Kiekviena iš šių raumenų sistemų atlieka skirtingą paskirtį, todėl turi šiek tiek skirtingus funkcijos ir vystymosi reikalavimus. Tačiau kalbant apie raumenų apykaitą dažniausiai kalbama apie skeleto raumenų sistemą. Skeleto raumenys yra pritvirtinti prie kaulų ir yra atsakingi už judėjimą. Skeleto raumenų masės augimas yra žinomas kaip raumenų anabolizmas, o raumenų masės praradimas yra žinomas kaip raumenų katabolizmas.
Norint tiksliau suprasti procesus, susijusius su raumenų apykaita, pirmiausia būtina suprasti bendruosius medžiagų apykaitos principus. Trumpai tariant, kai žmogus valgo maistą, organizmas naudoja fermentų seką, kad suskaidytų maistą į įvairius cheminius komponentus ir siunčia juos metabolizmo keliais. Šie medžiagų apykaitos keliai yra panašūs į greitkelius, į kiekvieną organizmo sistemą įnešdami neapdorotus cheminius komponentus tolesniam apdorojimui. Kai kiekviena sistema gauna šias žaliavas chemines medžiagas, ji atrenka tam tikras molekules, kurios bus naudojamos kaip energija, o kitos molekulės naudojamos naujoms cheminėms medžiagoms arba naujoms ląstelėms kurti. Katabolizmas reiškia molekulių skaidymą, kad būtų išleista energija, o anabolizmas reiškia molekulių naudojimą kaip statybinius blokus.
Visi raumenys, įskaitant skeleto, širdies ir lygiuosius raumenis, naudoja tam tikrą raumenų metabolizmą, kad išlaisvintų energiją, formuotų naujas raumenų ląsteles ir pašalintų atliekas ar toksinus. Skeleto raumenų specifinis procesas ir kiekviename procese naudojamos biocheminės medžiagos skiriasi. Kokios cheminės medžiagos naudojamos ir atliekami veiksmai priklauso nuo raumenų skaidulų tipo ir nuo to, ar raumenų masė didėja, ar mažėja.
Pavyzdžiui, norint padidinti skeleto raumenų masę, reikia pridėti daugiau raumenų ląstelių, kad sutirštėtų kiekviena skaidula arba išsivystytų daugiau raumenų skaidulų. Tai reiškia, kad atskiros raumenų ląstelės per fizinį aktyvumą ir įvairias biochemines reakcijas turi sumažinti miostatino kiekį ir padidinti citokinų, hormonų, atsakingų už raumenų augimą, kiekį. Be to, aminorūgštys, angliavandeniai ir lipidai yra naudojami energijai gauti ir kaip statybiniai blokai gaminti daugiau raumenų ląstelių. Arba, jei padaugėja miostatino, mažėja citokinų arba jei nepakanka angliavandenių, aminorūgščių ar lipidų, raumenų metabolizmas veikia atvirkščiai, kad suplonėtų arba sumažėtų raumenų skaidulų skaičius.