Raumenų relaksantai yra vaistai ar kitos medžiagos, vartojamos raumenų tonusui, dar vadinamam tonusu arba likutiniu raumenų įtempimu, sumažinti arba laikinai nejudrumui sukelti. Raumenų tonusas – tai nenutrūkstamas dalinis raumenų susitraukimas, dėl kurio raumenys yra nuolat pasirengę veikti. Raumenų relaksantai naudojami raumenų spazmams ir raumenų tonusą turinčių sutrikimų simptomams gydyti bei paciento paralyžiui sukelti medicininių procedūrų metu. Raumenų relaksantas gali būti priskiriamas vienai iš dviejų plačių kategorijų – spazmolitikai ir neuromuskulinį blokavimą blokuojantys vaistai, nors šis terminas dažnai vartojamas konkrečiai pirmiesiems.
Spazmolitikas, taip pat kartais vadinamas antispazminiu, yra raumenų relaksantas, naudojamas raumenų spazmams ir spazmams kontroliuoti. Šie vaistai dažnai vadinami centrinio poveikio raumenis atpalaiduojančiais vaistais, tai reiškia, kad jie veikia paveikdami centrinės nervų sistemos ląsteles. Tai nėra visiškai tikslu, nes buvo nustatyta, kad kai kurie raumenis atpalaiduojantys vaistai iš tikrųjų nedaro savo poveikio centrinėje nervų sistemoje, tačiau terminas centrinio veikimo raumenų relaksantas vis dar dažnai vartojamas kaip bendras visų spazmolitinių vaistų terminas.
Spazmai yra staigūs, nevalingi griaučių raumenų susitraukimai. Daugelis spazmų yra įprasti ir nedideli, pavyzdžiui, mėšlungis dėl intensyvaus fizinio krūvio, tačiau sunkesniais atvejais spazmai gali sukelti stiprų skausmą ir žymiai sutrikdyti judumą. Spastiškumas – tai būklė, kai žmogaus skeleto raumenys yra nuolatinės padidėjusios įtampos arba hipertonijos būsenoje. Dėl to pablogėja lankstumas ir judėjimas, nes raumenims sunkiau atsipalaiduoti ir išsitiesti, o ilgainiui ši nuolatinė įtampa gali paveikti kaulų išsidėstymą šalia pažeistų raumenų. Tai gali sukelti problemų, tokių kaip judrumo sutrikimas, sumažėjęs judrumas ar nenormali eisena, o kai kuriais sunkiais atvejais gali atsirasti visiškas paralyžius.
Spazmolitikai veikia padidindami motorinių neuronų slopinimą arba mažindami sužadinimą, o tai slopina elektros iškrovų, siunčiančių signalus iš ląstelės į ląstelę, susidarymą. Tai sumažina spazmą ir spazmus, nes raumenys gauna mažiau signalų, liepiančių jiems susitraukti. Dažniausiai naudojami spazmolitiniai vaistai yra diapezamas (C16H13MClN2O), dantrolenas (C14H10N4O5) ir klonazepamas (C15H10ClN3O3).
Spazminiai vaistai dažnai naudojami gydant neurologinių sutrikimų simptomus, tokius kaip spazmas, kurį sukelia spazminė diplegija, cerebrinis paralyžius ir išsėtinė sklerozė arba sunkūs raumenų spazmai, kuriuos sukelia distonija ir fibromialgija. Spazmolitikai gali būti naudojami ir kitoms problemoms gydyti, pavyzdžiui, stipriems apatinės nugaros dalies skausmams, kuriuos dažniausiai sukelia raumenų traumos, ir įtampos galvos skausmui. Spazmolitikai, veikiantys lygiuosius raumenis, gali būti naudojami esant virškinimo sistemos problemoms, tokioms kaip dirgliosios žarnos sindromas.
Raumenų relaksantai gali turėti reikšmingą šalutinį poveikį. Jie dažnai sukelia sedaciją ir nuovargį, o kai kurie turi papildomų šalutinių poveikių, įskaitant neryškų matymą, koordinacijos praradimą ir skrandžio problemas, tokias kaip skrandžio skausmas ir pykinimas. Retais atvejais kai kurie raumenų relaksantai gali sukelti širdies ar kvėpavimo nepakankamumą. Kai kurie taip pat gali formuoti įpročius po ilgo naudojimo.
Terminas raumenų relaksantas taip pat kartais vartojamas kalbant apie atskirą vaistų grupę, vadinamą neuromuskulinius blokuojančius vaistus. Tai sukelia laikiną skeleto raumenų paralyžių, nes slopina neuromediatoriaus acetilcholino gamybą, išsiskyrimą ar priėmimą. Operacijos metu jie skiriami kartu su anestetikais, kad būtų išvengta spontaniškų judėjimų.