Ravioli yra tradicinis itališkas makaronų patiekalas, gaminamas įdaru įdaru makaronų tešlos apskritimus arba kvadratėlius, sukuriant tam tikrą makaronų „pagalvę“. Patiekalas yra nepaprastai populiarus už Italijos ribų, o daugumoje Vakarų prekybos centrų jį galima lengvai rasti šviežio ir šaldyto pavidalo. Įdarus ravioliams riboja tik vaizduotė, kaip ir jį papildantys padažai, o gaminti makaronus namuose yra smagu ir gana paprasta, jei kulinarai nori eksperimentuoti su naujais skoniais.
Įdarytų makaronų patiekalų galima rasti daugelyje kultūrų ir jie gaminami šimtmečius. Italijoje terminas „ravioli“ yra kilęs iš žodžio, reiškiančio „įdaryti“, o makaronai italų literatūroje atsirado bent jau nuo viduramžių. Italijoje, priklausomai nuo to, kur žmogus keliauja, jis gali būti įdarytas mėsa, rikota, jūros gėrybėmis ir įvairiomis daržovėmis, įskaitant špinatus, moliūgus ir sezoninius grybus. Regioninė italų virtuvė išryškina unikalius šio regiono skonius ir ypatumus, todėl įdomu tyrinėti Italijos kulinarijos istoriją. Paprastai ravioliai verdami ir patiekiami su sodriu padažu, nors kai kuriose Italijos vietose makaronus kepa grietinėlės padažuose išvirus.
Nors daugeliui vartotojų mėsa asocijuojasi su ravioliais, Italijoje iš tikrųjų yra senos vegetariškų raviolių tradicijos. Penktadieniais ir gavėnios metu vegetariški variantai yra populiarūs, nes katalikams pasninko laikotarpiu raudona mėsa yra draudžiama. Mažiau pasiturinčios italų šeimos dažniau valgydavo be mėsos, be to, yra ilga kulinarinė makaronų su sūriu ir daržovėmis istorija, taip pat su įdomiais prieskoniais, tokiais kaip muskato riešutas ir cinamonas. Jūros gėrybių ravioliai taip pat paplitę Italijos uostamiesčiuose, dažnai patiekiami su subtiliais citrinų padažais, išryškinančiais žuvies skonį.
Visi ravioliai prasideda nuo makaronų tešlos, kuri paprastai gaminama sumaišant kiaušinį, miltus, druską, alyvuogių aliejų ir vandenį. Tešla minkoma ir apdorojama iki vientisos, drėgnos konsistencijos, o tada paliekama pailsėti, kol bus gaminamas įdaras. Įdaras dažniausiai kepamas ir sumaišomas su kiaušiniu, kad išliktų kartu, o atvėsus tešla iškočiojama į plokščią lakštą. Maži šaukštai įdaro dedami maždaug 0.5 colio (1.5 centimetro) atstumu vienas nuo kito, prieš tai atsargiai uždedant kitą iškočiotos tešlos lakštą. Ant dviejų tešlos gabalėlių ir įdaro apvyniojamas raviolių kočėlas, įdarą sudėjus į mažas tešlos kišenes, kurias galima švelniai supjaustyti ir išvirti.