Reaginas yra bet kuri antikūnų šeima, kuri paprastai pasirodo kaip imunoglobulinas kraujyje, bet kartais būna ir žmogaus odos serumuose. Reagin antikūnai dažnai yra tam tikrų būklių ir ligų rodiklis. Antikūnai paprastai susidaro dėl kitų organizmo ląstelių nuvertinimo, įskaitant tuos, kuriuos sukelia sifilis. Kitais atvejais reaginai susidaro reaguojant į tam tikrus histaminus, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas. Niekas apie reaginų buvimą žmogaus kūne nebūtinai yra blogai. Tai, kaip reaginai reaguoja su kūno ląstelėmis ir kodėl jie susidarė, daro tai reikšminga.
Ne visi žmonės turi reagino antikūnus ir net tie, kurie turi, gali jų neturėti amžinai. Reaginai formuojasi reaguojant į tam tikrą būklę arba ląstelių buvimą organizme. Gydytojai reaginų buvimą paprastai laiko signalu apie kažką didesnio ir kaip priežastį atlikti tolesnius tyrimus.
Pavyzdžiui, greitas plazmos reagino testas (RPR) yra įprastas preliminarus sifilio testas. Jis veikia tiriant paciento kraują, ar nėra reagino antikūnų. Kai žmogus užsikrečia sifiliu, sifilio virusas per Treponema Pallidum bakterijas sunaikina daugelį sveikų organizmo ląstelių. Ląstelių dalys, kurių bakterijos nesuvalgo, paliekamos kaip skerdynės kraujyje, o organizmas daugeliu atvejų sukurs iš naujo antikūnus, kad su jomis kovotų.
RPR yra gerai vertinamas sifilio atrankos testas, jis taip pat gali būti naudojamas siekiant nustatyti, kaip veiksmingai veikia sifilio gydymas pacientams, sergantiems nustatytomis infekcijomis. Tačiau vien tik RPR testas negali pasiūlyti galutinės diagnozės. Bet koks reagino buvimas kraujyje, kad ir kokia būtų jo priežastis, lems teigiamą RPR rezultatą. Kitos sąlygos, galinčios sukelti teigiamą RPR, yra maliarija, vilkligė, Laimo liga ir ŽIV. Kadangi specifiniai sifilio tyrimai paprastai yra labiau invaziniai nei paprastas kraujo paėmimas, RPR paprastai yra pirmasis žingsnis bet kokiu įtariamu sifiliu.
Reagin kraujyje taip pat gali rodyti tam tikras alergines tendencijas. Kai kurie antikūnai prisitvirtina prie kūno ląstelių membranų, jie gali sukelti histaminų išsiskyrimą, o tai savo ruožtu sukelia alergines reakcijas. Reakcijos gali būti įvairios – nuo odos bėrimų iki šienligės, alergijos žiedadulkėms ir, kraštutiniais atvejais, astmos.
Reaginai paprastai būdingi asmeniui, kuriame jie formuojasi, ir jų nėra daugumoje žmonių. Jie nepraeina per placentos barjerą, todėl negali pereiti iš motinos vaikui. Paprastai jie neišgyvena po kraujo perpylimo. Šilumos ar deguonies poveikis paprastai juos sunaikina.