Refrakcinė chirurgija yra procedūra, kuri gali panaikinti arba sumažinti poreikį nešioti akinius ar kontaktus. Nesvarbu, ar žmogus trumparegis, toliaregis ar astigmatizmas, refrakcijos chirurgija dažnai gali išspręsti problemą. Tokia procedūra leidžia daugeliui žmonių gyventi savo gyvenimą nesijaudinant dėl naujų akinių ar kontaktų įsigijimo kas vienerius ar dvejus metus. Šios akių operacijos yra brangios ir dažniausiai neapima sveikatos draudimo.
Devintajame dešimtmetyje refrakcijos procedūra, vadinama radialine keratotomija (RK), išpopuliarėjo tarp tų, kurie ieškojo laisvės nuo akinių ir kontaktų. Šios operacijos metu chirurgas padarė pjūvius išorinėse ragenos srityse. Dėl to ragenos centrinė dalis buvo išlyginta. RK operacijos turėjo galimybę ištaisyti lengvus ar vidutinio sunkumo trumparegystės atvejus. Per tą patį laikotarpį taip pat buvo pradėta procedūra, vadinama astigminė keratotomija, kurios metu ragenoje buvo daromi perimetriniai pjūviai. Laikui bėgant radialinę keratotomiją pakeitė pažangesnės refrakcijos operacijos, tačiau astigminė keratotomija vis dar naudojama pacientams, kuriems reikia kataraktos operacijos.
Viena iš labiausiai paplitusių refrakcijos operacijų, atliekamų šiandien, vadinama lazeriu in situ keratomileusis (LASIK) chirurgija. Šios konkrečios procedūros metu ragenos forma visam laikui pakeičiama naudojant eksimerinį lazerį. Lazerinis įtaisas arba ašmenų įtaisas naudojamas atvartui ragenos paviršiuje nupjauti.
Chirurgas palieka vyrį viename atvarto gale. Tada chirurgas atlenkia atvartą, kad atskleistų vidurinę ragenos dalį, vadinamą stroma. Tada naudojamas kompiuterio valdomas lazeris, norint išgarinti dalį stromos. Kai tai bus baigta, sklendė grąžinama į pradinę padėtį.
Refrakcinė chirurgija nėra procedūra, kurią turėtų atlikti kiekvienas. Nėščioms ar maitinančioms krūtimi, tiems, kurie vartoja vaistus, kurie dažnai keičia regėjimą, tiems, kurie yra vaikai arba įžengia į 20 metų, ir žmonės, kurių hormonų lygis svyruoja dėl tokių ligų kaip diabetas, gali turėti didesnę nesėkmingų refrakcijos procedūrų riziką. Tie, kurie kenčia nuo autoimuninių ligų, taip pat gali būti netinkami kandidatai procedūrai, nes šios sveikatos būklės trukdo organizmo gebėjimui išgyti po operacijos.
Prieš skirdamas pacientą refrakcijos operacijai, gydytojas turi įsitikinti, kad pacientas neserga akių sausėjimu, nes refrakcijos operacijos gali dar labiau sudirginti būklę. Žmonėms, kurių ragena yra plona, procedūra negali būti atliekama, nes refrakcijos operacija, atlikta asmeniui su plona ragena, gali sukelti aklumą. Gydytojas taip pat turėtų patikrinti pacientą dėl didelių vyzdžių. Refrakcijos operacijos neturėtų būti atliekamos žmonėms su dideliais vyzdžiais, nes dėl to pacientas gali patirti dvigubą regėjimą, akinimą, žvaigždžių sprogimą ir aureolę.
Žmonėms, sergantiems blefaritu arba akių vokų uždegimu, reikėtų vengti ir refrakcijos operacijų, nes po procedūros būklė dažnai pablogėja. Galiausiai tie, kuriems praeityje buvo atliktos refrakcijos procedūros, gali būti netinkami kandidatai kitai operacijai. Šios kategorijos pacientai turėtų pasitarti su savo gydytojais dėl savo konkretaus atvejo.