Didelė pelninga veikla – tai terminas, apibūdinantis darbą, kuris, jeigu jį galima atlikti, atima asmeniui teisę gauti invalidumo pašalpą. Jungtinėse Amerikos Valstijose tokią veiklą nustato Socialinės apsaugos administracija (SSA), kuri nustato piniginį limitą sumos, kurią per darbą uždirba žmonės, norintys atsiimti neįgalumą. Jei atitinkamo asmens uždirbti pinigai viršytų iš anksto nustatytą ribą, tai būtų laikoma didele pelninga veikla ir panaikintų bet kokią galimybę gauti invalidumo pašalpą. Šios sistemos pranašumas yra tas, kad ji užkerta kelią bet kuriam asmeniui, bandančiam apgauti vyriausybę, siekdamas gauti išmokas neįgaliesiems.
Jungtinėse Valstijose neįgalumo išmokas skiria SSA, kad padėtų tiems žmonėms, kurie turi fizinių ligų, neleidžiančių jiems gauti ir išlaikyti nuolatinio darbo. Kadangi šie žmonės neturi galimybės užsidirbti pinigų iš darbo, neįgalumo pašalpos padeda jiems susidoroti su finansiniais gyvenimo poreikiais. Dėl to turi būti užtikrinta, kad šie žmonės nėra darbingi, o didelė pelninga veikla yra svarbus tikrinimo proceso standartas.
Yra dvi pagrindinės kvalifikacijos, kurios leidžia asmeniui gauti invalidumo išmokas. Pirmiausia turi būti įrodyta, kad jie turi tam tikrą negalią, dėl kurios yra fiziškai ar protiškai nedarbingi. Antra, jie neturi būti užsiėmę jokia reikšminga pelninga veikla.
SSA apibrėžia didelę pelningą veiklą dviem būdais. Kad ir kokį darbą atitinkamas asmuo dirbtų, turi būti produktyvios ir reikšmingos pareigos. Be to, per vienerius metus iš šio asmens atlikto darbo uždirbami pinigai turi viršyti tam tikrą piniginę ribą. Jei egzistuoja abi šios savybės, SSA gali nustatyti, kad atitinkamas asmuo gali išsilaikyti dirbdamas apmokamą darbą. Tokiu atveju SSA atsisakytų mokėti visas galimas invalidumo išmokas.
Svarbu suvokti, kad piniginės ribos, leidžiančios nustatyti didelę pelningą veiklą, kiekvienais metais keičiasi. Pinigai, taikomi limitui, gali apimti ir individualią veiklą vykdančio asmens uždirbtus pinigus. Pagrindinis šio standarto tikslas – neleisti darbingiems žmonėms kaupti invalidumo išmokas, kurios teisėtai atitektų tiems, kurie neturi darbingumo. Toks sukčiavimas yra našta mokesčių mokėtojams ir būtų ypač žalinga, jei naudos negalėtų gauti tie, kuriems jų tikrai reikia.