Reninas yra inkstų išskiriamas fermentas, reguliuojantis organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Šis fermentas yra renino ir angiotenzino sistemos dalis, kuri reguliuoja kraujospūdį. Renino kiekio pokyčius gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo daug druskos turinčios dietos iki ligų, tokių kaip Kušingo liga. Renino kiekį kraujyje galima nustatyti atliekant paprastą testą, kuris gali būti skiriamas, kai gydytojas nori ištirti paciento kraujospūdžio problemų priežastis.
Renino nereikėtų painioti su reninu. Reninas yra jaunų žinduolių skrandžiuose susidarantis fermentas, padedantis jiems virškinti pieną. Jis taip pat yra aktyvusis šliužo fermento komponentas – medžiaga, naudojama gaminant sūrius ir kitus pieno produktus, tokius kaip džiūvėsėlis. Nors šie du fermentai turi panašius pavadinimus, jie atlieka labai skirtingas funkcijas ir yra kilę iš skirtingų kūno dalių. Reninas su dviem „N“ yra susijęs su skrandžiu, o vienas „N“ reninas yra susijęs su inkstais.
Inkstai gamina reniną reaguodami į fizinį krūvį, stresą ar kraujospūdžio kritimą. Kai fermentas patenka į kraują, jis sąveikauja su angiotenzinogenu ir duoda du rezultatus. Pirmasis yra arteriolių susitraukimas, dėl kurio padidėja kraujospūdis. Antrasis rezultatas yra aldosterono gamybos padidėjimas, dėl kurio padidėja natrio susilaikymas. Kai kraujospūdis stabilizuojamas, reninas ir aldosteronas metabolizuojami, o organizmas nustoja juos gaminti.
Kai kuriais atvejais renino gamyba gali padidėti daugiau nei būtina, todėl padidėja paciento kraujospūdis. Kartais pakeitus mitybą, pavyzdžiui, sumažinus natrio kiekį, problema gali išspręsti, o kitais atvejais gali prireikti vartoti vaistus kraujospūdžiui valdyti. Kai pacientas turi aukštą kraujospūdį, gydytojas gali paprašyti atlikti kraujo tyrimą, kad sužinotų apie fermento kiekį.
Kai užsakomas renino tyrimas, pacientui paprastai reikia kelių dienų ar savaičių pasiruošti. Gydytojas gali paprašyti paciento sumažinti natrio suvartojimą ir vengti tam tikrų vaistų, nes jie gali išmušti rodmenis, taip pat paciento prašoma pailsėti bent dvi valandas prieš tyrimą, kad pasiektų ramybės lygį. Tada paciento gali būti paprašyta trumpam užsiimti veikla, kad būtų galima pakartoti testą ir išsiaiškinti, kaip pratimai veikia fermentų lygį.