Reperfuzijos terapija yra gydymo būdas, kai kraujas nedelsiant vėl patenka į širdį po to, kai pacientas patyrė miokardo infarktą arba širdies priepuolį. Tokiu būdu širdis taip pat aprūpinama deguonimi, užkertamas kelias tolesniam raumenų pažeidimui. Paprastai yra trys reperfuzijos terapijos tipai: vainikinių arterijų šuntavimas, perkutaninė koronarinė intervencija (PCI) ir trombolizinė terapija.
Pagrindinis reperfuzijos terapijos principas yra atverti bet kokius arterijų užsikimšimus, tiek medikamentais, tiek širdies operacija. Iš trijų tipų trombolizinė terapija specialiai naudoja “krešulius ardančius” vaistus, kad išsklaidytų kraujo krešulius, susidariusius iš plazmos ir kitų baltymų ląstelių. Jis dažnai skiriamas pacientui į veną ir yra veiksmingiausias, kai skiriamas kuo anksčiau po simptomų atsiradimo, geriausia ne vėliau kaip po 12 valandų. Tačiau yra keletas kontraindikacijų, dėl kurių pacientams draudžiama rinktis trombolizinį gydymą, pavyzdžiui, neseniai patyręs insultą arba diagnozuota nekontroliuojama hipertenzija. Taip yra todėl, kad vaistai paprastai skystina kraują ir gali sukelti kraujavimą.
Kitas reperfuzijos terapijos tipas yra vainikinių arterijų šuntavimas, chirurginė procedūra, dažnai atliekama siekiant sumažinti krūtinės anginos simptomus, kai vainikinės arterijos yra blokuojamos. Paprastai chirurgas paima kraujagyslę iš kojos arba rankos ir chirurginiu būdu persodina ją į užsikimšusią arteriją, susiūdamas. Ši technika tikrai „neatkimša“ užsikimšusias arterijas, o nukreipia arba „apeina“ kraujotaką, įvesdama erdvesnį praėjimą. Vainikinių arterijų šuntavimas dažnai atliekamas kaip „atviros širdies“ operacija, kurios metu krūtinėje sukuriamas pjūvis, atidengiant širdį. Tačiau chirurgai sukūrė kitus metodus, kurie gali naudoti monetos dydžio skylę širdžiai operuoti.
Kitas reperfuzijos terapijos tipas yra PCI arba dažniau žinoma kaip angioplastika. Tai dažnai pasirenkama, jei arterijų užsikimšimą sukelia didelis cholesterolio kiekis, kuris storina arterijų sienelę. Procedūra pradedama įkišus labai ploną vielą per susiaurėjusį kraujagyslę, o tada įkišamas mažas vamzdelis, vadinamas kateteriu, ant kurio apvyniotas smulkus vielos tinklelis. Kai kateteris yra vietoje, jo viduje pripučiamas mažas balionėlis, kuris vėl atveria ir išplečia arterijos angą. Kateteris ir plona viela ištraukiami, tačiau vielos tinklelis lieka viduje.
Reperfuzijos terapija yra vienas iš gydymo būdų pacientams, kenčiantiems nuo širdies priepuolio arba kuriems gresia širdies priepuolis. Tai gali padidinti paciento galimybes išgyventi 50% ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Norint pasirinkti tinkamiausią reperfuzijos terapijos būdą, pacientas turi būti ištirtas elektrokardiograma (EKG) ir kreiptis į savo kardiologą.