Reprodukcinė toksikologija – tai cheminių medžiagų ir jų poveikio žmonių reprodukcijai tyrimas ir gydymas. Tai gali apimti nevaisingumo priežasčių tyrimą, tam tikrų medžiagų poveikį kiaušialąstėms ir spermatozoidams bei galimą šių medžiagų poveikį palikuonims. Yra daug tyrimų, rodančių, kad maiste, vaistuose ir aplinkoje naudojamos cheminės medžiagos gali turėti tiesioginės įtakos reprodukcinei sveikatai.
Vienas iš pagrindinių reprodukcinės toksikologijos aspektų yra ištirti galimą aplinkos cheminių medžiagų ir toksinų poveikį žmonių palikuonims. Dabar manoma, kad tam tikri apsigimimai ir sutrikimai yra tiesioginis tam tikrų cheminių medžiagų, naudojamų daugelyje namų ūkių, pasekmė. Kitos sąlygos taip pat gali atsirasti dėl tiesioginio toksinų poveikio. Vienas iš ištirtų pavyzdžių yra staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) priežastis.
Nustatyta, kad kūdikiai, mirę nuo SIDS, turi smegenų kamieno defektą. Taip pat buvo įrodyta, kad jie turi mažesnį hormono serotonino kiekį, kuris kontroliuoja daugelį kūno funkcijų aspektų. Kai kurie mokslininkai tiria toksinus, kuriuos motina gali nuryti nėštumo metu, kaip kaltininką, sukeliantį šį smegenų kamieno apsigimimą.
Kitas reprodukcinės toksikologijos dėmesys skiriamas vaisingumui. Yra tam tikrų spėlionių, kad aplinkos cheminės medžiagos gali turėti įtakos nevaisingumo atvejų antplūdžiui. Taip gali būti dėl to, kad toksinai sukelia defektus patelės kiaušinėliuose arba patinų spermatozoiduose arba dėl to motinos kūnas tampa mažiau svetingas augančiam vaisiui. Taip pat atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar yra ryšys tarp tam tikrų vėžio formų ir kitų ligų bei tam tikrų cheminių medžiagų vartojimo nėštumo metu. Kai kas mano, kad medžiagos, kurias motina vartoja pažeidžiamu vaisiaus vystymosi laikotarpiu, kai kuriems žmonėms vėliau gali sukelti sveikatos problemų.
Mokslininkai taip pat stebi ir tiria tam tikrų vaistų poveikį nėščioms moterims. Tai sudėtinga užduotis, nes nėščia moteris, siekdama tyrimų, savo noru nepakenktų savo vaikui. Tai reiškia, kad mokslininkai turi rasti ir dokumentuoti moterų, kurios vartojo tam tikrus vaistus dėl būtinybės, rezultatus, kad nustatytų, ar nepasireiškė neigiamas poveikis. Vienas iš pavyzdžių yra vaistas, kažkada vartotas nuo rytinio pykinimo, kuris vėliau sukėlė nevaisingumą jį vartojusių motinų vaikams.
Tyrinėdami reprodukcinę toksikologiją, mokslininkai vieną dieną gali padėti tėvams išvengti tam tikrų apsigimimų, užkirsti kelią ilgalaikei žalai vaikams net jiems gimus ir padėti poroms, kurios kitaip nepastoja, susilaukti vaiko. Tai taip pat gali padėti suprasti subtilius žmogaus kūno mechanizmus ir tai, kaip jį veikia cheminės medžiagos ankstyviausiuose vystymosi etapuose.