Turto planavimo likutis – tai palikimo dalis, kuri lieka po to, kai palikimas perleido turtą, kurį palikėjas testamentu paliko ir po to, kai palikimas sumoka mokėtinus mokesčius ir padengia visas skolas. Jis taip pat vadinamas liekana. Likučiai arba palikimo likučiai yra palikėjo palikimo dalis, kuri lieka paskyrus, padalijus kitiems ar kitaip atskyrus vieną ar kelias palikimo dalis.
Taip pat klausymuose naudojama likučių taisyklė, susijusi su įrodymais, reikalingais administracinėms agentūroms priimti sprendimą. Taisyklėje nurodyta, kad administracinė įstaiga, nagrinėjanti bylą, privalo turėti bent nedidelį kiekį teisinių įrodymų, pagrindžiančių nutarimą ar sprendimą. Administracinės institucijos, skirtingai nei teismai, gali svarstyti nuogirdų įrodymus, tačiau tos agentūros negali remtis vien šiais įrodymais pagal likučio taisyklę.
Asmenys, kurie testamentu nori palikti dalį savo turto naudos gavėjui, bet gali nežinoti, iš ko tas palikimas bus sudarytas jiems mirus, vartoja likučio sąvoką. Jie taip pat naudojasi tuo, kad įsitikintų, kad visa tai, kas jiems priklauso testamento vykdymo metu arba ateityje, būtų apdrausta tuo atveju, jei kitos testamento nuostatos neapima viso jiems priklausančio turto. Pavyzdžiui, testatorius į testamentą gali įtraukti sąlygą dėl likučio, palikdamas likusį palikimą nurodytam naudos gavėjui ir išsamiai nurodydamas, kaip jis turi būti padalintas, jei nurodytas daugiau nei vienas naudos gavėjas. Testamentuose, kuriuose taikomas likučio principas, toks teiginys kaip „aš atiduodu likusią ar likusią savo turto dalį“ arba panašus teiginys. Netaikant likučio principo, dalis palikėjo turto gali būti nagrinėjama teisme.
Nuogirdų įrodymai yra teiginys, kuris teisme nepriekaištingas, o įrodymus pasiūliusi šalis juos pateikia kaip tiesą. Teismo taisyklės dažnai draudžia nuogirdų įrodymus, nes priešinga šalis negali kryžmai apklausti pareiškimą pateikiančio asmens, kad patikrintų, ar jis teisingas ar tikslus. Administracinės institucijos dažnai neturi tų pačių civilinių ir baudžiamųjų teismų nuogirdų taisyklių, todėl nuogirdos yra leistinos. Jei agentūros nori, kad jų sprendimai būtų patvirtinti, kai ji peržiūrima, bylai reikia teisinių įrodymų, o ne tik nuogirdų įrodymų. Daugelis jurisdikcijų nesilaiko likučių taisyklės dėl administracinėms agentūroms taikomų apribojimų.