Retorika yra įtikinamas bendravimas. Tai yra bet kokia kalbos ar rašymo forma, skirta įtikinti auditoriją tam tikru požiūriu, o ne tiesiog perduoti informaciją. Retorikos principus senovės laikais kodifikavo Aristotelis ir kiti graikų filosofai. Šiais principais vis dar vadovaujasi šiuolaikiniai kalbėtojai kalbos ir debatų srityse. Platesne prasme retorika gali reikšti veiksmingą kalbos vartojimą bet kokios formos diskurse.
Sąvoka „retorika“ turi daug apibrėžimų. Ankstyviausius apibrėžimus pateikė graikų filosofas Aristotelis savo įtakingame IV a. traktate šia tema. Graikijos, o vėliau ir romėnų civilizacijoms įtikinamos kalbos principai buvo itin svarbūs. Ankstyvieji valdantieji organai, tokie kaip Graikijos Atėnų asamblėja ir Romos Senatas, sprendė svarbius klausimus dėl tokių kalbų ir diskusijų. Aristotelio darbai šia tema išgyveno po Graikijos civilizacijos žlugimo ir nuo tada buvo tiriami šios temos mokslininkų, vadinamų retorikais.
Iš esmės retorika yra meno forma. Tie, kurie įvaldo šį meną, labiau linkę įtikinti klausytojus savo požiūriu, kad ir kokie jie būtų. Šiuo tikslu retorikai naudos daugybę literatūrinių metodų, įskaitant metaforą, hiperbolę ar alegoriją. Jie taip pat gali naudoti argumentavimo metodus, tokius kaip logika, emocinis manipuliavimas ar asmeninis žavesys, norėdami užkariauti auditoriją. Pastarąsias technikas Aristotelis pavadino atitinkamai logotipu, patosu ir etosu.
Retorika plačiai naudojama daugelyje žmogaus veiklos sričių. Politikai gali naudoti daugybę retorinių metodų, kad įveiktų oponentus arba užginčytų tam tikrą tikslą ar pastangas. Daugelio tikėjimų dvasininkų nariai turi įvaldyti retorinius įgūdžius, kad galėtų tarnauti savo bendruomenėms. Advokatai naudoja tuos pačius įgūdžius, norėdami įtikinti prisiekusiuosius ir teisėjus teismo salėse. Reklamos sritis garsėja savo įtikinėjimo technikos įvaldymu parduoti produktus ir paslaugas vartotojams.
Atkreipkite dėmesį, kad nė viename iš šių laukų nebūtina, kad perduota žinia būtų teisinga, tiksli ar naudinga. Retorikos menas taikomas tik informacijos pateikimui, o ne jos vidiniam kontekstui. Iš tiesų, daugelis kalbėtojų per visą istoriją naudojo šiuos metodus, norėdami įtikinti auditoriją atlikti veiksmus, kurie buvo mirtini sau ar kitiems. Pavyzdžiui, masiniai žudikai Charlesas Mansonas ir Jimas Jonesas bei liūdnai pagarsėjęs nacių lyderis Adolfas Hitleris. Retorika yra galinga priemonė ir, kaip ir bet kuri priemonė, ją reikia naudoti atsakingai.