Retorinė analizė – tai kritinis skaitymas ir analizė, įvertinanti teksto „kaip“. Kitaip tariant, kūrinio turinys yra antraeilis, palyginti su tuo, kaip tas turinys kuriamas ir įgyvendinamas, kad būtų pasiektas tam tikras efektas. Tokios analizės išardo kūrinį ir įvertina, kaip dalys veikia kartu. Retorinėje analizėje nagrinėjamų dalykų pavyzdžiai apima numatomą kūrinio temą ir pasiektą toną.
Galbūt retorinės analizės pagrindas yra pagrindinės kūrinio temos ar pagrindinio dalyko nustatymas, nes tai yra retorinio išradimo proceso esmė. Tradicinio rašto esė įžanginėje pastraipoje paprastai yra sakinys, vadinamas disertacijos teiginiu, kuriame pateikiama trumpa santrauka, ką autorius tikisi pasiekti šiuo esė. Pavyzdžiui, autorius gali pasisakyti už tam tikrą viešąją politiką.
Autorius gali išdėstyti temą ar argumentą pagal tam tikrą retorinį požiūrį. Kai kurie tekstai yra skirti įtikinti, o kiti gali tiesiog informuoti skaitytojus apie tam tikrą problemą. Parašytas tekstas gali būti net pati retorinė analizė, suskaidanti įvykį ar problemą į dalis ir įvertinanti kiekvieną prisidedantį veiksnį.
Priklausomai nuo konkretaus autoriaus požiūrio ir ketinimų, jis arba ji gali naudoti įvairias retorines priemones. Tonas dažnai yra viena svarbi priemonė. Autorius gali vartoti paprastus žodžius ir pasirinkti pokalbio toną, jei tikisi įtikinti skaitytoją, pavyzdžiui, pasirinkdamas akademiškesnį toną, kuris išreiškia kompetenciją ką nors paaiškindamas.
Be to, autorius skirtingoms auditorijoms gali naudoti skirtingus kreipinius. Jei auditorija geriau reaguoja į logotipus arba apeliacijas, pagrįstas logika ir protu, tada autorius greičiausiai panaudos daug rimtų faktų ir pateiks priešingų argumentų. Kita vertus, emocinį patrauklumą ar patosą geriau pritaikyti stilistiniams pasirinkimams, pavyzdžiui, stiprioms, aprašomoms ištraukoms, metaforiškoms lyginamosioms frazėms ir emociškai įkrautiems anekdotams, kurie strategiškai atidedami ir dedami į vėlesnes teksto dalis. Šie svarstymai yra dar vienas retorinės analizės aspektas.
Išsamioje retorinėje analizėje bus nagrinėjamas gabalas iki sakinio ir net žodžio pasirinkimo lygio. Apskritai analizė gali įvertinti, kiek vieningas ir nuoseklus darbas atrodo jo išdėstymas. Pastraipų ir sakinių tvarka gali nustatyti, kaip autorius sukuria tam tikrą tašką, o pastraipų perėjimai gali padėti suprasti, kaip gerai autorius naršo temą. Sakinių keitimas ir žodžių pasirinkimas gali padėti nustatyti kūrinio toną ir suprasti, kokio tono rašytojas ketina formaliai. Be to, tam tikri žodžiai gali būti naudojami specialiai tam, kad iššauktų tam tikrą skaitytojo atsakymą.