Retoriniai režimai yra būdai, kaip dalyką kitiems pateikti raštu arba kalba. Jie taip pat žinomi kaip diskurso būdai. Sąvoka „retorinis režimas“ yra bendras visų tokių priemonių terminas ir gali reikšti naudojamo retorinio metodo tipą, taip pat priemones, kuriomis ji perduodama kitiems.
Visi būdai ir priemonės yra kilę iš retorikos ir senovinio meno vaizduoti nuomonę kitiems. Tai matyti iš didžiųjų klasikinių oratorių, tokių kaip Ciceronas. Retorika dažniausiai yra vienpusė, be diskusijų ir yra platforma perteikti vieno asmens idėjas, įsitikinimus ar patirtį. Puikūs oratoriai yra įtakingi žmonės, galintys pakeisti klausytojų ar skaitytojų mąstymą. Tai gali padėti žmonijai pagerinti arba blogiau, kaip rodo Abraomo Linkolno supriešinimas su Adolfu Hitleriu, kurie abu savo laikais buvo nepaprastai įtakingi.
Oratorių ir rašytojų naudojami retoriniai režimai skiriasi sudėtingumu. Paprasti retoriniai režimai apima paprastus aprašymus ir pasakojimus. Sudėtingesniais siekiama palyginti ir supriešinti pavyzdžius arba pateikti išsamų, jei ir vienpusį, argumentą tam tikra tema.
Aprašymas paima vieną idėją, asmenį ar objektą ir apibūdina jį/ją. Jame pateikiama paprasta temos iliustracija, per daug nesigilinant. Išplėstinis apibrėžimas yra retorinis būdas, kuris remiasi aprašymu ir siekia pateikti papildomos informacijos bei analizės. Po trumpos įžangos išplėstiniame apibrėžime bus naudojami pavyzdžiai, pateikiama istorija ir pagrindas bei padarytos išvados.
Pasakojimas ir ekspozicija yra retoriniai būdai, pasakojantys istoriją. Jie gali būti trumpi arba išplėsti. Paprasti pasakojimai sujungia susietus įvykius arba vieną istoriją ir dažnai naudojami siekiant pateikti daugiau/filosofinių/politinių dalykų arba suteikti įkvėpimo, paaiškinimo ar įspėjimo. Pasakojimas vyksta kalbose, taip pat ir literatūrinėmis formomis, tokiomis kaip biografija, autobiografija ir asmeniniai laiškai.
Lyginimas ir kontrastavimas yra retoriniai režimai, kuriuose atsižvelgiama į du ar daugiau dalykų, žmonių ir idėjų ir suderinama juos tarpusavyje. Rašytojas ar oratorius lygindamas ir kontrastuodamas ieško sąsajų ar skirtumų. Šiame režime naudojama daugiau analizės ir argumentų nei paprastesniuose.
Argumentas yra bene labiausiai atpažįstamas iš retorinių būdų. Ją dažniausiai naudoja politikai, tokie kaip Ciceronas, arba religiniai lyderiai, tokie kaip popiežius, kad išreikštų vieną požiūrį, siekdami įtikinti žmones sutikti. Argumentas gali būti pagrįstas spėjimas arba tai gali būti sugalvotas bandymas įtikinti, bet paprastai apima pavyzdžius, pasakojimus, statistiką ir analizę prieš darant neišvengiamą išvadą.