Retroperitoninis navikas yra nenormalus ir retas auglys, atsirandantis pilvo ertmės dalyje, vadinamoje retroperitonine erdve. Kadangi retroperitoninė erdvė yra paslėpta pilvo gale, o ten esantys organai yra gana judrūs, retroperitoninis auglys gali išaugti gana didelis, išstumdamas organus iš savo kelio, kol bus aptiktas. Ilgainiui gali išsivystyti tokie simptomai kaip padidėjęs pilvas ir pilvo skausmas. Nors retroperitoniniai navikai gali būti gerybiniai arba nekenksmingi, dažniausiai jie yra vėžiniai. Chirurginis pašalinimas yra labiausiai paplitęs gydymas, nors navikai gali pasikartoti.
Pilvaplėvė yra plonas audinio sluoksnis, išklojantis vidines pilvo sieneles, dengiantis ir apgaubiantis pilvo organus. Užpakalinėje pilvo ertmės dalyje yra sritis, kurioje pilvaplėvė nevisiškai apgaubia organus, ir tai vadinama retroperitonine erdve. Inkstai, antinksčiai, stambios kraujagyslės ir žarnyno dalys yra šioje erdvėje, kur juos dengia tik viena pusė pilvaplėvės. Kai auglys vystosi, jis gali paveikti bet kurį iš šių retroperitoninių organų, išstumdamas juos iš vietos, sutraiškydamas arba įsiskverbdamas į jų audinius.
Retroperitoninio naviko diagnozė paprastai apima kompiuterinę tomografiją arba MRT, kuri gali parodyti augimo vaizdą ir jo poveikį aplinkinėms struktūroms. Dažniausiai naviko tipas yra vadinamas sarkoma, kuri atsiranda iš minkštųjų kūno audinių, tokių kaip oda ir raumenys. Retroperitoninė sarkoma yra vėžinė liga, o paciento perspektyva priklauso nuo to, ar navikas gali būti visiškai pašalintas ir ar jis išaugo į aplinkinius organus, ar išplito į kitas kūno vietas.
Jei auglys išpjaunamas ištisai, kol jis dar nespėjo išplisti, paciento prognozė bus palankesnė, nors vis tiek išlieka tikimybė, kad jis pasikartos. Kai kurie navikai įsiskverbia į pagrindines kraujagysles ir nervus, todėl gali būti neįmanoma jų visiškai pašalinti. Kai retroperitoninis navikas išauga į vieną iš inkstų, inkstas gali būti pašalintas. Pacientai gali išgyventi, jei likęs inkstas veikia.
Šio tipo navikams gydyti gali būti naudojami ir chirurginiai metodai, tokie kaip radioterapija. Radioterapija paprastai skiriama prieš arba po operacijos, siekiant sumažinti naviką arba sunaikinti visas ląsteles, kurios galėjo likti po operacijos. Nebuvo įrodyta, kad chemoterapija veikia gydant šio tipo navikus, nors tyrimai tebevyksta.