Kraštinė zona yra sritis, esanti blužnyje. Paprastai jį supa organo raudona ir balta minkštimas, kurie yra būtini organizmo imuniteto komponentai. Žmonėms ši sritis visiškai išsivysto tik tada, kai individas sulaukia dvejų metų amžiaus. Nenormalus augimas šioje srityje gali sukelti vėžinę būklę, vadinamą ribinės zonos B ląstelių limfoma.
Aukščiausiame lygyje ribinės zonos yra limfinės sistemos dalis. Šioje kūno sistemoje yra blužnis, užkrūčio liauka ir įvairūs kraujagyslės bei limfmazgiai, esantys visame kūne. Šios kūno dalys padeda generuoti ir transportuoti imunitetui būtinus kūrinius, tokius kaip limfa – skysta medžiaga, svarbi kovojant su kenksmingomis medžiagomis, patenkančiomis į organizmą. Kraštinės zonos yra specialiai randamos blužnyje.
Beveik kiekvienas gyvūnas turi blužnį, o žmogaus blužnis yra viršutinėje pilvo dalyje. Organas yra gyvybiškai svarbus žmonėms dėl jo pašalinimo galimybių. Blužniai gali pašalinti iš organizmo nereikalingus raudonuosius kraujo kūnelius, taip pat gali suteikti imunitetą nuo invazinių medžiagų. Už pirmąją funkciją atsako kraujo ląstelė, kurioje yra nelimfoidinė raudonoji pulpa, o limfinės imuninės funkcijos vyksta limfoidinėje baltojoje pulpoje.
Kraštinės zonos vaidina svarbų vaidmenį blužnies imuninėse reakcijose. Sritis susideda iš ląstelių, kurios sulaiko ligas sukeliančias medžiagas, patenkančias į organizmą, pavyzdžiui, bakterijas. Ląstelės, vadinamos limfocitais, esančios blužnyje, išnaikina medžiagas procese, vadinamame humoraliniu imunitetu.
Kraštinėje zonoje esančios ląstelės taip pat žinomos kaip B ląstelės, nes jos gaunamos iš kaulų čiulpų ir necirkuliuoja, o lieka blužnyje. B ląstelės veikia kurdamos baltymus, vadinamus antikūnais, kurie gali prisijungti, identifikuoti ir vėliau suskaidyti invazines medžiagas. Kai kurie iš šių antikūnų gali būti naudojami kaip žymenys ribinės zonos ląstelėms identifikuoti ir klasifikuoti.
Limfomos kartais gali atsirasti ribinėje zonoje. Limfoma yra limfinės sistemos vėžio augimo rezultatas. Imuninių ląstelių mutacijos gali sukelti nenormalų ląstelių dalijimąsi arba baltymų gamybą, taip sukurdamos naviko mases. Šios mutacijos gali atsirasti dėl kūno infekcijų.
Limfomų potipiai gali egzistuoti ribinėje vėžio zonoje. Būtent, mazginės ribinės zonos limfomos veikia tik limfinę sistemą, o ekstranodalinės limfomos gali plisti už limfinės sistemos ribų į virškinamąjį traktą ar kitas sritis. Bet kuriuo atveju ribinės zonos limfomos sudaro mažiau nei penkis procentus limfomos atvejų. Radiologijos ar chemoterapijos gydymas greičiausiai bus reikalingas pažengusioms ligoms.