Riebalų atrofija yra riebalinio audinio praradimas tam tikroje kūno vietoje. Taip pat žinomas kaip lipoatrofija arba lipodistrofija, ji gali sukelti įdubimus, randus ir iškilimus. Riebalų atrofiją gali sukelti daugybė dalykų, o tais atvejais, kai tai tampa estetine problema, yra gydymo būdų. Gydytojai taip pat stebi pacientus dėl riebalinio audinio praradimo požymių, nes jie gali rodyti nepageidaujamas reakcijas į vaistus arba pagrindinės sveikatos būklės sunkumą.
Nors kai kuriems gali atrodyti, kad riebalų praradimas yra naudingas, riebalų atrofija nėra svorio metimas. Riebalinis audinys suyra atsitiktinėse kūno vietose ir gali persiskirstyti. Pacientai gali atrodyti išsekę, įdubę, nes pagrindinės fizinės struktūros tampa labiau matomos. Riebalų atrofijos srityje gali atsirasti įdubimų ir randų, dėl kurių atsiranda nemalonus fizinis vaizdas. Dėl izoliacinio audinio praradimo pacientas taip pat gali jausti diskomfortą ir gali būti jautresnis šaltkrėtimui.
Tam tikri vaistai yra susiję su riebalų atrofija. ŽIV ir AIDS vaistai yra dažna priežastis. Injekcijos, ypač steroidų, pvz., kortizono, taip pat gali sukelti riebalinio audinio praradimą su atitinkama įdubusia, duobėta vieta. Paprastai injekcijos atliekamos į ranką arba sėdmenis, todėl pacientas gali reikšti nepasitenkinimą dėl estetinių pokyčių šiose kūno vietose. Gali būti sunku kontroliuoti ar užkirsti kelią šiai reakcijai, nors gydytojai, be abejo, elgiasi atsargiai, skirdami injekcijas.
Įgimtos ir įgytos ligos taip pat gali sukelti riebalų atrofiją. Kartais kūno riebalų persiskirstymas yra diagnostinis požymis, o kitais atvejais jis vystosi būklei progresuojant. Nuolatinis riebalų mažėjimas gali iškraipyti paciento fizinę išvaizdą, ypač jei tai atsitinka tokiose vietose kaip veidas, kur bus ypač matomas netolygus riebalų pasiskirstymas ir randai. Dėl riebalų netekimo oda gali pakeisti spalvą, atsirasti krepinio ar susiraukšlėjusio pavidalo ir patirti kitų fizinių pokyčių.
Vienas iš būdų, kaip gydyti riebalų atrofiją, yra riebalų perkėlimas iš kitos kūno vietos, kad būtų ištuštinta įduba, likusi po riebalų ląstelių praradimo. Tai gali normalizuoti paciento išvaizdą ir padidinti komfortą. Tais atvejais, kai ant odos atsiranda randai ar pakitusi spalva, galima įsigyti odos skiepų. Vaistų režimo keitimas taip pat gali būti naudingas siekiant užkirsti kelią tolesniam riebalų praradimui. Pacientai gali dirbti su savo pirminiais gydytojais, taip pat konsultantais, pavyzdžiui, dermatologais, kad gautų informacijos apie tai, kaip susidoroti su riebalų praradimu ir toliau spręsti jį sukėlusią medicininę problemą.