Riebalų rūgščių apykaita – tai vidinis riebalų rūgščių, kurios yra svarbi dietos dalis, skaidymas į naudingus komponentus. Kūnas naudoja riebalų rūgščių gabalėlius viskam – nuo naujų baltymų susidarymo iki energijos kaupimo. Šios cheminės struktūros yra būtinos išgyvenimui, o subalansuota mityba yra labai svarbi norint užtikrinti, kad žmonės gautų pakankamai riebalų rūgščių iš įvairių šaltinių, kad galėtų patenkinti savo mitybos poreikius. Metabolizmo sutrikimai, susiję su riebalų rūgštimis, gali sukelti sveikatos problemų.
Riebalų rūgščių apykaitos procesas prasideda žarnyne, kur tulžies latako išskyros pradeda tirpinti riebalų rūgštis, kad organizmas galėtų jas pasisavinti per žarnyno sienelę. Kepenys ir kasa gamina fermentus, galinčius suskaidyti riebalų rūgštis į tinkamas dalis, ir šie riebalų rūgščių komponentai cirkuliuoja kraujyje. Kai kuriuos organizmas kaupia, kad neatsižvelgtų į būsimą energijos poreikį, o kitus naudoja kaip statybinius blokus naujiems projektams. Visos nereikalingos riebalų rūgštys cirkuliuoja atgal į žarnyną arba inkstus, kad jos būtų pašalintos, todėl jos nesikaupia organizme.
Riebalų rūgščių metabolizmas sukuria naudingus cheminius junginius, kuriuos organizmas gali susijungti naujais būdais, kad susidarytų ląstelių membranų komponentai, hormonai ir kitos cheminės medžiagos organizme. Be tinkamų riebalų rūgščių organizmas gali sunkiai rasti statybinių medžiagų, reikalingų traumoms atitaisyti, signalus siųsti hormonų keliu ir užsiimti kita veikla. Dėl to laikui bėgant gali išsivystyti liga.
Riebalų rūgštys yra ne tik naudingos medžiagos kuriant daiktus kūno viduje, bet ir turinčios daug energijos ir yra puikus būdas kaupti energiją. Riebalų rūgščių deginimas kalorijoms yra daug efektyvesnis nei naudojant kitas struktūras, pvz., angliavandenius. Riebalų rūgščių apykaita leidžia organizmui kaupti riebalų rūgštis, kad būtų galima panaudoti ateityje, be to, tiesiogiai tiekti jas į vietas, kur organizmui visada reikia energijos, pavyzdžiui, smegenis. Žmonės, kuriems reikia daug energijos, pavyzdžiui, sportininkai, turi valgyti daug riebalų rūgščių, kad patenkintų energijos poreikius.
Riebalų rūgščių metabolizmas gali sukelti gerų ir blogų junginių. Kai kurios riebalų rūgštys yra naudingos ir gali aktyviai sumažinti kenksmingų junginių kiekį organizme. Kiti gali būti žalingi ir žmonėms gali kilti pavojus, pavyzdžiui, vainikinių arterijų liga. Žmogaus mityba lemia riebalų rūgščių sudėtį organizme, nes riebalų rūgščių apykaita priklauso nuo turimų žaliavų. Kai kuriose dietose gali būti daug kenksmingų junginių pirmtakų, todėl žmonės gamina daugiau blogųjų riebalų rūgščių, nei jų organizmas gali saugiai pašalinti ar perdirbti.