Riešo įtvaras yra įtaisas, kuris apgaubia riešą, sąnarį, kur ranka susikerta su plaštaka, ir padeda palaikyti sąnarį bei apriboti judesius. Įtvaras dažnai tęsiasi iki rankos aukštyn ir žemyn iki plaštakos su juostele, dengiančia sritį tarp nykščio ir pirštų. Riešo įtvaras paprastai dėvimas siekiant palaikyti riešo raiščius ir raumenis, kai jie buvo sužeisti ar pažeisti.
Riešo sužalojimas gali sukelti patempimą ar patempimą, todėl norint išgyti reikia tam tikro laipsnio imobilizacijos. Pasikartojantys judesių sužalojimai, tokie kaip karpelio tunelio sindromas, yra dažna būklė, kurią galima gydyti riešo įtvaru. Paprastai įtvaras apribos riešo judėjimą, neleisdamas sąnariui judėti taip, kad būtų galima dar labiau pakenkti. Įtvaro dėvėjimo trukmė paprastai priklausys nuo būklės ar riešo sužalojimo sunkumo.
Riešo įtvarai dažniausiai dėvimi dėl sąnario traumos. Pasikartojanti veikla, staigus smūgis arba kritimas ir nusileidimas ant ištiestos rankos yra keletas būdų, kaip sužaloti riešą. Dažnai tokie sužalojimai baigiasi patempimu. Kai įvyksta patempimas, raiščiai aplink sąnarį ištempiami viršijant įprastą pajėgumą, paprastai sukeliantys didelį skausmą.
Per didelis krūvis ir sunkus fizinis aktyvumas taip pat gali sukelti riešo raumenų įtempimą. Paprastai įtempimas atsiranda, kai riešo raumenys yra įplyšę arba pertempti. Patinęs riešas ir skausmas gali būti kai kurie pradiniai įtempimo požymiai. Asmenys, patyrę tokio tipo sužalojimą, gali nešioti riešo įtvarą, kad palaikytų pažeistus raumenis. Įtvaras gali padėti gydyti, nes veikia kaip riešo apsaugos priemonė ir apriboja judesių diapazoną, kol raumenys gyja.
Karpelio tunelio sindromas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių būklių, gydomų naudojant riešo įtvarą. Ši būklė atsiranda, kai suspaudžiamas vidurinis nervas, einantis riešo delno pusėje. Skausmas, kuris gali plisti iš riešo į plaštaką, pirštus ir iki rankos, yra vienas dažniausių karpelio tunelio sindromo simptomų, nors jis taip pat gali sukelti dilgčiojimą ir tirpimą tose pačiose srityse. Šios būklės asmenys gali dėvėti petnešas, kad būtų palaikoma jautri riešo pusė, kurioje yra vidurinis nervas.
Riešo fizinė terapija taip pat gali būti rekomenduojama asmenims, turintiems nuolatinių riešo problemų. Fizinė terapija padės atstatyti pažeistus riešo raiščius ir raumenis, atliekant įvairius stiprinimo pratimus. Be riešo įtvaro ir fizinės terapijos, nedidelės riešo problemos taip pat gali būti gydomos nereceptiniais vaistais nuo skausmo, pavyzdžiui, vaistais nuo uždegimo. Dėl bet kokių nuolatinių riešo problemų reikia pasikonsultuoti su medicinos specialistu, kad būtų galima tinkamai diagnozuoti ir gauti instrukcijas, kaip gauti tinkamą riešo atramą atsižvelgiant į individualų sužalojimą ar būklę.