Rijimo terapija taikoma gydant pacientus, sergančius disfagija – būkle, kai žmonės negali nuryti arba labai sunkiai nuryti. Tradicine rijimo terapija, kurią paprastai atlieka logopedas arba ergoterapeutas, siekiama sustiprinti rijimo raumenis ir užkirsti kelią užspringimui. Naujesnis rijimo terapijos metodas apima kaklo elektrinę stimuliaciją, siekiant sustiprinti rijimo metu naudojamus raumenis. Pacientams, turintiems problemų su rijimu, dažnai atsiranda dantų sveikatos problemų, nes maistas atsitraukia arba lieka burnoje. Kai kuriais atvejais burnos higiena bus mokoma kaip disfagijos gydymo dalis.
Pagrindinis rijimo terapijos tikslas yra padėti žmonėms kramtyti maistą, perkelti maistą į užpakalinę gerklę ir sustiprinti rijimo raumenis. Rijimo terapija taip pat išmokys pacientą išvengti atsitiktinio maisto ar skysčio judėjimo į plaučius, vadinamo aspiracija, ir maisto atpylimo. Dauguma pratimų bus naudojami stiprinti žandikaulio, liežuvio ir gerklės raumenis, o kiti pratimai apima kvėpavimo kontrolę rijimo metu, kaip išvengti maisto įstrigimo gerklėje ir kaip išvaryti įstrigusį maistą. Pradinėje rijimo terapijoje bus naudojamos paciento seilės arba nedideli vandens gurkšneliai, o vėliau atliekant terapijos pratimus – tikras maistas. Terapeutas taip pat padės pacientui nustatyti geriausią maisto konsistenciją ir išmokti naudotis gydomojo maitinimo indais bei lėto tekėjimo puodeliais.
Alternatyva tradicinei rijimo terapijai yra rijimo metu dalyvaujančių raumenų elektrinis stimuliavimas. Šio tipo terapijoje elektrodai pritvirtinami maždaug viduryje ant kaklo. Gydymo seansai paprastai trunka 30 minučių ir apima kaklo raumenų impulsinį stimuliavimą elektros srove, kol pacientas ryja įvairaus dydžio ir tekstūros maistą. Dėl elektrostimuliacijos raumenys susitraukia, o tai padidina kraujotaką šioje srityje ir pagerina raumenų jėgą bei ištvermę. Reikalingų seansų skaičius priklauso nuo rijimo problemos sunkumo ir pagerėjimo greičio.
Pacientų, sergančių disfagija, burnos higiena gali pablogėti, nes maistas dažnai atpylimas, o burna dažniausiai būna per sausa. Tam tikra rijimo terapija apima mokymąsi palaikyti tinkamą burnos higieną tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Pacientai mokomi skalauti nealkoholiniais burnos skalavimo skysčiais, kad išvalytų burną nuo maisto. Siekiant išvengti apnašų susidarymo, pacientai gali būti mokomi skalauti ir spjauti apnašas naikinančiu chlorheksidino tirpalu ir valytis dantis dantų šepetėliu iškart po valgio. Taip pat galima išmokyti naudoti vandens pagrindu pagamintus lūpų balzamus, kad išvengtumėte suskilinėjusių lūpų ir burnos opų pacientams, kurių liežuvis blogai valdomas.