Kas yra rinkos iškraipymas?

Rinkos iškraipymas yra terminas, vartojamas apibūdinti situaciją, kai rinkoje įvyksta tam tikras sutrikimas, atsirandantis dėl kitų veiksnių nei įprastas tobulos konkurencijos poveikis. Paprastai šie iškraipymai atsiranda dėl kai kurių vyriausybės veiksmų, kuriais siekiama nutraukti įprastą rinkos jėgų srautą. Dėl konkrečios priežasties rinkos iškraipymą gali sukelti vyriausybė; tačiau toks rinkos iškraipymas gali sukelti situaciją, kai paveiktoje ekonomikoje yra rinkos nepakankamumo. Kai kurie iš priemonių, naudojamų kuriant rinkos iškraipymą, pavyzdžiai yra mokesčių ir rinkliavų taikymas importui ir eksportui, importo kvotų arba eksporto kvotų kūrimas, fiksuotų kainų kūrimas ir subsidijų naudojimas.

Rinkos iškraipymo pavyzdžiu galima laikyti situaciją, kai šalies vyriausybė padidina importo tarifus tam tikriems produktams, turintiems įvairų poveikį. Tokio rinkos iškraipymo pasekmė gali būti staigus importuotų produktų kainų padidėjimas, o tai bus perduota vartotojams. AKitas būdas, kaip tokia politika galėtų paveikti rinką, galėtų būti požeminių rinkų pagausėjimas, nes importuotojai ir vartotojai ieško pigesnių alternatyvų, net jei šios alternatyvos yra kilusios iš nelegalios veiklos, pavyzdžiui, prekių kontrabandos įvežimo į šalį. Pavyzdžiui, jei vyriausybė padidintų muitus importuojamai vištienai, dėl tokios politikos importuotojai gali ieškoti kitų būdų nelegaliai įvežti vištieną į šalį. Tas pats gali nutikti ir tada, kai yra importo kvotos, ribojančios tam tikros prekės kiekį, kurį galima įvežti į šalį per nurodytą laikotarpį.

Kitas veiksnys, galintis sukelti rinkos iškraipymą, yra kainų kontrolės naudojimas siekiant sukurti dirbtines sąlygas rinkoje. Tokiu atveju kainų kontrolės tikslas būtų nustatyti nurodytų produktų kainą, o tai prilygtų kišimuisi į įprastus paklausos ir pasiūlos procesus, kurie vyksta natūraliai ir sukuriant rinkos iškraipymą. Pavyzdžiui, vyriausybė galėtų nustatyti didžiausią platintojų parduodamų naftos produktų kainą, o tai reiškia, kad ji nustatė tokio produkto kainos viršutinę ribą, kurios platintojams neleidžiama viršyti.